„Tos pačios Rusijos prekės atkeliaus, bet su Kazachstano ar Sakartvelo gamybos žyme. Rusijos verslas turi daug „pilkųjų“ ir „juodųjų“ zonų, kuriomis gali pasinaudoti tiekimo užtikrinimui. Bet prekės dėl to brangs ir neaišku ar Lietuvos vartotojams labai norėsis jų. Kalbame apie vienetinius ir ypatingus atvejus. O ekonominiu požiūriu, tai turi labiau propagandinę funkciją, negu pasiekia realų rezultatą“,– antradienį LRT radijui komentavo G. Mažeikis.
VDU profesorius taip pat teigė, kad egzistuoja būdų, kaip galima atsverti tokį rusiškų prekių poreikį. Visgi, jo manymu, tai tik pagreitintų, jau vykstančius, rusiškų prekių paklausos kritimo ir pardavimų kiekio mažėjimo procesus.
„Žinoma, yra skatinimas verslui atrasti naujus kelius, žmonėms atrasti naujas prekių alternatyvas. Galbūt dar būtų galima skatinti, kad vietoje rusiškų prekių pasirodytų ukrainietiškos ir užimtų kažkas tas rinkas.
Bet ilgainiui. įprastai, rinka pati susireguliuoja. Ir sakykime tos, „išlikusios“ rusiškos prekės, tai jos ilgainiui mažės, jų ištekliai išseks ir aš nematau čia jokios problemos šiuo klausimu“,– tikino G. Mažeikis.
„Jeigu nematome Lietuvoje atvirų penktosios kolonos arba pro-rusiškų grupuočių, kuriuos kovotų už tokį juokingą dalyką, kaip rusiška kosmetika, žinoma“,– pridėjo jis.
ELTA primena, kad Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Pasak LB, tai nulėmė ypač padidėjęs transporto priemonių ir mineralinių produktų eksportas, taip pat per Lietuvą į Kaliningradą tekanti elektra bei aukšta jos kaina.
