Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, nuo karo pradžios eksportą į Rusiją sustabdė tik maždaug pusė arba 360 Lietuvos įmonių, turėjusių su ja ryšių.

„Kiek Europa susankcionuoja, tiek sankcionuoja, o visa kita yra daugiau, sakykime, moralinis vertinimas‟, – komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos bankas pastebi, kad sumažėjus tiesioginiam eksportui į Rusiją, padidėjo išvežamų prekių srautas į Baltarusiją ir kitas NVS šalis, pavyzdžiui, Kazachstaną, Armėniją ir kitas. Tačiau, kaip pabrėžiama, tai ne tos pačios prekės.

„Į Rusiją labiausiai sumažėjo mašinos ir įrenginiai, visokių skirtingų tipų eksportas, chemijos pramonės produktų eksportas, o tuo metu į likusias NVS šalis padidėjo daugiausiai transporto priemonės‟, – teigia Lietuvos banko ekonomistas Kristupas Pribuišis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad eksportuojamos nelietuviškos prekės.

„Čia yra reeksportas kitų šalių prekių ir jeigu žiūrėtume į tą augimą – ir naujų įmonių įsisteigia, kurios užsiima prekyba, – tai šitoje vietoje pamatome, kad akcininkai yra tie patys Baltarusijos, kitų šalių piliečiai, kurie gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje‟, – kalbėjo V. Janulevičius.

Sunkvežimiai (asociatyvi nuotr.)

Svarstoma, kad nesankcionuojamos prekės iš Lietuvos tokiu būdu pasiekia Rusijos rinką.

„Tikėtina, kad taip yra, nes išaugusios apimtys. Aišku, negalima visą laiką sakyti, kad būtent dėl sankcijų apėjimo yra naudojamasi trečiosiomis šalimis, kalbama apie tam tikras NVS šalis, ir gali būti, kad kažkoks procentas vis dėlto yra‟, – teigia V. Janulevičius.

Lietuvos bankas sako, kad skaičiais tokių įtarimų patvirtinti negali.

„Pasižiūrėjus į eksporto vertes, atrodytų, tam tikrų sutapimų yra, bet pasižiūrėjus į bendrą struktūros pokytį, tų sutapimų nėra, detalesniais duomenimis žiūrint‟, – teigia K. Pribuišis.

Seimo NSGK vėl ketina svarstyti, ką dabar daryti su verslais, kurie per beveik metus vykstantį karą vis dar nesugeba nutraukti ryšių su Rusija. Seimui pripažinus Rusiją teroristine valstybe kalbėta apie tai, kad reikia verslui apskritai uždrausti visus ryšius su ta šalimi.

Šįkart komitetas į draudimus žiūri skeptiškiau.

„Galime formaliai uždrausti tiesioginę prekybą, eksportą į Rusiją ar Baltarusiją, tačiau niekam ne paslaptis, kaip veikia praktika: tai prasidės eksportą per Armėniją, Azerbaidžaną ir Kazachstaną, dar per kažkur‟, – teigia komiteto narys „darbietis‟ Andrius Mazuronis.

Siūloma su Rusija prekiaujančias įmones bausti viešumu.

„Jeigu žmonės taip suvokia, kad jie ten turi prekiauti, ir jeigu taip vertina riziką ir įmonės reputaciją, tai man atrodo, kad jokie įstatymai to nepadės pakeisti. O kas labiausiai tai galėtų pakeisti, tai visuomenės požiūris ir jos netoleravimas‟, – argumentuoja A. Mazuronis.

Bet, pasirodo, kad su Rusija prekiaujančias įmones paviešinti ne taip paprasta – dėl duomenų apsaugos.

„Kol kas duomenų apsauga ir Statistikos departamento (dabar: Valstybės duomenų agentūra – red.) reglamentuojantys įstatymai neleidžia to daryti, bet mes svarstysime, kaip tą pakeisti‟, – žada L. Kasčiūnas.
Rusija

„Creditinfo Lietuva‟ duomenimis, rusiško kapitalo įmonių Lietuvoje nuo liepos sumažėjo ketvirtadaliu. Šiuo metu jų kiek daugiau nei 200. Tiesa, per pastarąjį pusmetį neliko tik 8 baltarusiško kapitalo įmonių, jų Lietuvoje yra beveik 350.

Įdomu tai, kad Lietuva, nepaisant Europos Sąjungos sankcijų, yra tik viena iš nedaugelio Bendrijos šalių, kur prekyba su Rusija mažėjo.

„Kitos Europos Sąjungos šalys didina savo apimtis prekyboje su Rusija. Kaimyninė Lenkija ženkliai padidino savo eksportą į Rusiją ir Baltarusiją. Ta pati Vokietija. Keliose šalia Balkanų esančiose šalyse eksportas užaugo nuo 100 iki 300 proc.‟, – sako V. Janulevičius.

Esą nesankcionuojama prekyba su Rusija išaugo tose Europos Sąjungos šalyse, kurios labiausiai energetiškai priklausomos nuo Rusijos.

„Tokie skaičiai, aišku, skaudina mus, kaip verslą, kad nėra to tokio bendrystės jausmo‟, – priduria LPK prezidentas.

L. Kasčiūnas mano, kad situacija gali kelti klausimų nacionalinio saugumo požiūriu: „Tiek, kad Rusija per verslą galės bandyti grįžti į Europos reikalus‟.

„Eurostato‟ duomenimis, labiausiai (60 proc.) prekybą su Rusija pernai sumažino Švedija, o Lietuvoje ji sumažėjo ketvirtadaliu.

Čia galite pažiūrėti LNK video: