Primena 2008-uosius
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė aiškino, kad kol kas sulėtėjusi šalies ekonomikos plėtra reikšmingiau nepaveikė darbo rinkos tendencijų.
Pasak jos, darbuotojų vis dar trūksta, todėl darbo rinkos tendencijos lieka palankios būtent dirbantiesiems, o ne darbdaviams.
„Derybiniai svertai ir toliau išlieka jų rankose. Tai sietina su mažėjančiu nedarbo lygiu, aukšta darbo jėgos paklausa ir laisvų darbo vietų pasiūla“, – sakė ji bei pridūrė, kad darbdaviai šiuo metu yra itin susirūpinę darbo jėgos trūkumu.
„Šiuo metu šalyje fiksuojama apie 27 tūkst. laisvų pozicijų samdomiesiems darbuotojams, o laisvų darbo vietų lygis (rodiklis, parodantis kokią dalį sudaro laisvos darbo vietos, palyginti su visomis darbo vietomis – red.) mažai atsilieka nuo 2008 m. registruoto 2 proc. rekordo, t. y. laikotarpiu, kai Lietuvos ekonomika buvo perkaitimo būsenos.
Beveik 6 proc. per metus išaugęs užimtųjų skaičius tik nedaug sušvelnino Lietuvos darbo rinkoje egzistuojančią darbuotojų trūkumo problemą“, – sakė J. Zajankauskaitė.
Šiuo metu esančią situaciją bei 2008-uosius vienijantis veiksnys, kalbant apie minėtus panašius rodiklius, kaip teigė, yra didelė įtampa darbo rinkoje.
„Įprastai laisvų darbo vietų lygio rodiklis yra analizuojamas kartu su nedarbo lygio dinamika. Nors laisvų darbo vietų lygis šiuo metu darbo rinkoje yra panašus į fiksuotą 2008 m., tačiau nedarbo lygis – vis dar aukštesnis, nei fiksuotas 2008 m.
Palyginti su 2008 m., gausesnis laisvų darbo vietų skaičius aukštos kvalifikacijos veiklose ir didesnis nedarbas signalizuoja, kad darbdaviams sunkiau rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, o tai leidžia spėti, kad šiuo metu Lietuvoje yra didesnis struktūrinis nedarbas, t.y. dabar norinčių ir galinčių dirbti asmenų įgūdžiai labiau neatitinka rinkos poreikių nei 2008 m.“, – išvadas darė ekonomistė.
Kur daugiausia trūksta darbuotojų
Remiantis 2022 m. III ketv. Statistikos departamento duomenimis, aukščiausias laisvų darbo vietų lygis buvo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (4,3 proc.), bei informacijos ir ryšių (3,2 proc.) ekonominėse veiklose.
Taip pat darbuotojų trūko transporto ir saugojimo (2,9 proc.), elektros, dujų ir garo tiekimo ir oro kondicionavimo srityse (2,8 proc.).
Visą lentelę galite matyti žemiau:
„Be to, naujausia verslo apklausų statistika skelbia, kad visuose didžiuosiuose ekonomikos sektoriuose įmonių, susiduriančių su darbuotojų stygiumi, dalis vis dar viršija ilgalaikį vidurkį, tačiau rodiklis yra pastebimai mažesnis nei metų pradžioje.
Pavyzdžiui, pastaraisiais mėnesiais pramonės ir mažmeninės prekybos įmonių dalis, kuri darbuotojų trūkumą įvardijo kaip veiksnį, ribojantį jų plėtrą, sumažėjo iki lygio, artimo ilgalaikiam vidurkiui“, – teigė J. Zajankauskaitė.
Visgi, kaip pridūrė, gerėjančios migracijos tendencijos šiek tiek mažina darbuotojų trūkumo iššūkį.
„Rekordiškai teigiamas praėjusių metų migracijos balansas lemia gausesnę darbuotojų pasiūlą, kuri leidžia geriau patenkinti itin didelę darbuotojų paklausą.
Per 2022-ųjų sausio–lapkričio mėn. į Lietuvą atvyko beveik 52 tūkst. asmenų daugiau, nei iš jos išvyko.
Užsieniečių grynoji migracija sudarė apie 58 tūkst., o lietuvių išvyko šiek tiek daugiau, nei atvyko (apie 6 tūkst.). Didžiąją dalį imigrantų sudaro karo pabėgėliai iš Ukrainos, kurie sėkmingai integruojasi į Lietuvos darbo rinką“, – sakė ji.
Laukia iššūkiai
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad šiandien darbo rinka yra pasiekusi piką.
„Bus didesnis nedarbo augimas, nes dabar esame dugne ir bus padidėjimas. Todėl lyginant su praėjusiais metais, tai yra pablogėjimas“, – sakė jis.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat įspėjo, kad šiemet nemažai daliai dirbančiųjų gali tekti pakeisti savo darbo vietas ir darbdavius.
„Bus tokių, kurie papuls į išleistuves iš darbo ir teks ieškoti kito.
Jiems metai bus sunkūs, nes jų perkamoji galia, tikėtina, neaugs. <...> kai kur bus optimizacija, mažės įmonių pelnai, o kai pelnai mažėja, akcininkai pradeda reikalauti reformų“, – teigė jis.
