„Norisi prisiminti klasikinę frazę, kad pensijos kaupimas yra ne sprintas, o maratonas, kuris turėtų prasidėti nuo pat darbingo amžiaus pradžios. Maratone pasitaiko įvairių kilometrų, bet ilguoju laikotarpiu distancija būna sėkminga“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Tadas Gudaitis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas.
Pasak jo, nors praėjusiais metais II pakopos pensijų fondai išgyveno 13,8 proc. krytį, pastarųjų ketverių metų rezultatas – beveik 33 proc. siekianti grąža.
Todėl, T. Gudaičio teigimu, gyventojams reikėtų nesiblaškyti ir tęsti kaupimą gyvenimo ciklo fonduose. Anot jo, šiuo metu pradėti kaupti pensiją II pakopos fonduose palankus metas jauniems žmonėms, nes nuosmukio metu pradėtas kaupimas potencialiai gali duoti didesnę grąžą.
Svyravo visų amžiaus grupių fondai
LIPFA duomenimis, per praėjusius metus pensijų fondų valdomas turtas sumažėjo 4,7 proc. ir metų pabaigoje siekė 5,6 mlrd. eurų.
Skaičiuojama, kad gyventojai į II pakopos pensijų fondus iš viso ja yra pervedę 4,7 mlrd. eurų įmokų ir uždirbę 0,9 mlrd. eurų investicinę grąžą. Išmokos iš II pakopos pensijų fondų šiuo metu jau sudaro 0,4 mlrd. eurų.
„Po istoriškai sėkmingiausių keleto metų finansų rinkose, buvo galima tikėtis sudėtingesnių 2022 metų, tačiau to, kad jie bus tokie blogi, nenumatė net geriausi analitikai. JAV akcijų indeksai per praėjusius metus smuko beveik 20 proc., Europos – beveik 13 proc. Obligacijos irgi netapo tuo saugiu ir ganėtinai stabiliu uostu, kuriuo gali pasikliauti investuotojai, – jų vertės pasuko žemyn paskui akcijas. Rusijos Ukrainoje pradėtas karas sukėlė žaliavų kainas, o tai lėmė aukštą infliaciją ir vėliau ėjusius centrinių bankų veiksmus didinant palūkanų normas“, – teigė T Gudaitis.
Jauniausio amžiaus gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose didžiausią dalį investicijų sudaro akcijos, pernai svyravo labiausiai. Nors, LIPFA duomenimis, 21–27 metų amžiaus kaupiančių grupės fondų bendras svertinis grąžos vidurkis 2022 metais buvo -14,79 proc., tačiau grąža nuo įkūrimo 2019 metais yra istoriškai aukšta ir siekia +38,07 proc. 28–34 metų kaupiančių amžiaus grupės pensijų fondų svertinė grąža pernai sudarė -14,35 proc. (nuo įkūrimo +39,67 proc.), o 35–41 metų amžiaus pensijų fondai -14,24 proc. (nuo įkūrimo +39,99 proc.).
Neigiamą 14 proc. ribą dar peržengė 42–48 metų amžiaus gyventojams skirti šalies II pakopos pensijų fondai, jų svertinė grąža pernai buvo -14,29 proc., tačiau jų grąža nuo įsteigimo ir toliau viršija 40 proc.
„Reguliariu investavimu paremtas kaupimas pensijų fonduose atspindi tendencijas finansų rinkose. Tačiau toks atpigusių vertybinių popierių verčių „sugaudymas“, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, leidžia uždirbti daugiausia. Kai rinkos ims kilti, jų žvaigždėmis taps ne saugesne investuotojų priebėga laikomos obligacijos, o būtent smarkiausiai atšokančios akcijos, tad argumentų jaudintis išties nėra“, – teigė asociacijos vadovas.
49–55 metų amžiaus kaupiantys pernai fiksavo -13,82 proc. grąžą (nuo įkūrimo +35,79 proc.), 56–62 metų -12,95 proc. (nuo įkūrimo +17,45 proc.), o 63–69 metų -12,14 proc. (nuo įkūrimo +1,09 proc.) O turto išsaugojimo pensijų fondų svertinė grąža buvo -11,4 proc. (nuo įkūrimo -0,6 proc.).
„Nuo 2019 metų gyvenimo ciklo fondų principu veikianti II pakopa, 2022 metų gruodžio 30 dienos duomenimis, uždirbo +32,76 proc. svertinę grąžą (fondo vieneto vertės pokytį). Pensijų fondų gyvavimo ciklas yra ilgas: fondai investuoja bent keletą dešimtmečių, jų finansiniai tikslai ilgalaikiai, turime uždirbtą gerą finansinį rezervą, todėl belieka efektyviausiai išnaudoti dabartinę situaciją, ruošiantis būsimam ekonomikos atsigavimui“, – patarė T. Gudaitis.
Kalbant apie II pakopos pensijų kaupimą, šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių. Visi kaupiantys nuo šių metų kaups 3 proc. savo darbo užmokesčio bruto, t. y. tokį tarifą pasieks ir gyventojų, kurie buvo pasirinkę didinti kaupimo įmoką palaipsniui, įmoka. Skatinamoji valstybės įmoka į pensijų fondus 2023 m. bus 28,38 euro. Tam iš valstybės biudžeto bus skiriama beveik 223 mln. eurų.
Laikini susvyravimai normalu
Audrius Šilgalis, Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas, pažymėjo, kad II pakopos pensijų fondų vertė ir dalyvių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga, nepaisant retkarčiais pasitaikančių susvyravimų.
„Kaupimas yra ilgalaikis, todėl norint įvertinti II pakopos pensijų rezultatus, tai reikėtų daryti po dešimtmečio, kai sistemai jau bus 30 metų. Tačiau tam tikras išvadas galima daryti jau dabar“, – spaudos konferencijoje sakė A. Šilgalis.
Pasak jo, praėję metai buvo neeiliniai, kai krito praktiškai visų turto rūšių vertės, o pinigus prarado tiek fondai, tiek biržose investuojantys privatūs investuotojai. Tai nebuvo koks nors Lietuvos išskirtinumas, nes krytį išgyveno viso pasaulio rinkos, tačiau reikia turėti omenyje, kad 2021 m. buvo rekordiniai, kai pensijų fondai uždirbo vidutinę 21 proc. grąžą.
Pasak A. Šilgalio, vertinant pensijų fondų rezultatus labai svarbu atsižvelgti ir į infliaciją, o ją ilgamečiai fondų rezultatai viršija. Skaičiuojant nuo 2004 m. vidutinė infliacija sudarė 4,1 proc., o fondų investicinė grąža – 4,7 procento.
„Taip, krizių metu turėjome keletą susvyravimų, tačiau tai nepadarė didelės įtakos ilgalaikiam rezultatui. Krizės pasitaiko kas keletą metų, jų bus ir ateityje, bet istorija rodo, kad pensijų fondų grąžos po krizių labai greitai, per metus ar pusantrų, atsikuria“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
Pavyzdžiui, 2008-aisiais, per pasaulinę finansų krizę, pensijų fondai fiksavo 19,7 proc. krytį, bet jau 2009-aisiais užfiksuotas 17,3 proc. augimas.
Įtraukia naujus ir seniau atsisakiusius
Kaip primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šių metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į II pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą II pakopoje bus įtraukta apie 64 800 žmonių.
Pernai II pensijų pakopoje pensijai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų.
Pirmą kartą bus įtraukiami tie, kurie 2023 m. sausio 2 d. buvo pilnamečiai, dirbantys ir iki šiol nebuvo įtraukti. Pakartotinai įtraukiami tie, kurie pirmą kartą buvo įtraukti 2020 metais ir dalyvauti atsisakė.
„Kas trejus metus kartojamu pensijų įtraukimu jauniems gyventojams siekiama priminti apie galimybę prie savo būsimos pensijos su valstybės pagalba prisidėti patiems. Nuosekliai nuo jaunystės iki pat senatvės pensijai kaupti kas mėnesį nedideles sumas skiriantys dalyviai sukaups apie trečdalį būsimos pensijos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Pranešimai apie įtraukimą į Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS) paskyrą bus įkelti sausio mėnesį. Jei asmuo nesusipažįsta su pranešimu, papildomai per EGAS bus siunčiami pranešimai vasario ir kovo mėnesiais. Jei asmuo nesusipažįsta ir su šiais pranešimais, balandžio mėnesį bus siunčiamas registruotas laiškas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Su įtraukimu sutinkantiems asmenims nieko daryti nereikia. Nenorintys dalyvauti kaupimo procese atsisakyti per EGAS ar gyvai „Sodros“ skyriuje galės iki 2023 m. birželio 30 d.
Pasirinkus 3 proc. tarifą valstybė papildomai perveda į pensijų fondus 1,5 proc. nuo VDU. Jei žmogaus atlyginimas 1000 eurų popieriuje, kiekvieną mėnesį į pensijų fondą keliaus 30 eurų nuo jo atlyginimo ir 28,38 eurų dydžio valstybės įmoka.
Keičiasi pensijų kaupimo išmokų ribos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime informuojama, kad nuo 2023 m. įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžių sukakusiems pensijų fondų dalyviams. Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją.
Priklausomai nuo sukauptos sumos, 2023 m. pensijų fonduose sukauptas lėšas bus galima atsiimti: vienkartine išmoka, jei sukaupta iki 5403 eurų, gauti periodines išmokas, jei sukaupta daugiau nei 5 403 eurai, bet mažiau nei 10 807 eurai. Bus privaloma įsigyti pensijų anuitetą, jei sukaupta 10807 eurai ar daugiau. Sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64841 eurą, bus galima pasiimti vienkartine pensijų išmoka.
Padidėjo socialinio draudimo pensijos
2022 m. lapkričio mėn. duomenimis, Lietuvoje buvo 614,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir 7 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
Vidutinė senatvės pensija šiemet padidėjo nuo 482 eurų iki 542 eurų, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 510 iki 575 eurų. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didėja apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Vidutinė senatvės pensija šiemet ūgteli apie 12 proc., vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą ūgteli panašiai – apie 12 proc. arba 65 eurais.
2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. buvo 16–17 proc.
Vėlinamas pensinis amžius, pailgėjo būtinasis pensijų stažas
Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas.
Nuo šių metų pradžios pusmečiu pailgėjo būtinasis pensijų stažas tiek vyrams, tiek moterims. Dabar jis yra 33 metai.
Didesnį stažą už būtinąjį įgijusiems asmenims papildomai didėja bendroji pensijos dalis. Į būtinąjį stažą atsižvelgiama mokant mažų pensijų priemokas bei nustatant teisę gauti išankstinę senatvės pensiją.
Būtinasis stažas svarbus ir nedirbantiems priešpensinio amžiaus asmenims – būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti įgiję asmenys atleidžiami nuo prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Apskritai būtinojo stažo reikalavimas bus ilginamas dar bent penkerius metus, kol vyrams ir moterims 2027 m. jis bus 35 metai.
Nuo 2023 m. pradžios vyrų pensinis amžius bus 64 metai 6 mėnesiai, o moterų – 64 metai. Taigi, kaip numato įstatymas, norintiems gauti pensiją vyrams šiemet teks dirbti 2 mėnesiais ilgiau, o moterims – 4 mėnesiais ilgiau nei pernai. Abiejų lyčių pensinis amžius bus lygus 2026 m. Tada jis pasieks 65 metus.
