Dalis rūpesčių lieka anuose metuose
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad praėję metai buvo geresni nei buvo tikėtasi vasario pabaigoje, kai tik prasidėjo karas.
„Esant tokioms aplinkybėms turėti 2,2 ar 2,5 proc. BVP augimą yra geras pasiekimas.
Matėme riziką, kad prekyba su Rytų šalimis nutrūks, bus problemų su žaliavų tiekimu, nėra taip greit pakeičiamos ir eksporto rinkos. Buvau numatęs greitesnį neigiamą efektą.
Bet pamatėme, kad buvo tam tikrų detalių ir dėl sankcijų įsigaliojimo atidėjimo, prekyba su Rusija taip greit nesumažėjo. Iš čia atėjo pakankamai maža neigiama įtaka“, – sakė jis bei tikino, kad „ačiū“ dėl pernai augusios ekonomikos reikėtų sakyti mūsų pramonei.
„Praėjusiais metais ji vėl išvežė mūsų ekonomiką, o žiūrint į šiuos metus, ar būsime augantys, atsakymas taip pat yra pramonėje. Jeigu ji sugebės augti, tada mes galimai irgi turėsime pliusą.
Bet nemanau, kad pramonė pirmą šių metų pusmetį kažkiek paaugtų. Manau, bus nulinis augimas, o tam tikrais mėnesiais bus ir metinis pakritimas“, – sakė ekonomistas.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas kalbėjo, kad dalis praėjusiais metais buvusių rūpesčių šiemet galės būti pamiršti.
„Galime pamiršti tokį kainų augimo greitį. Nors jos nesumažės, bet jų augimo greitis sulėtės. Vien jau ką matome iš energetikos ir kuro kainų pokyčių.
Kitas dalykas, turime pamiršti baimes. Tos, kurios buvo kilusios vasario ir kovo mėnesį. Labai džiugu, kad pandemija, buvusi prieš karą, mus išmokė spręsti problemas. Tai reiškia, kad nėra didelių šokų <...>, nes kai atsiranda problema, verslas iškart ją sprendžia“, – sakė jis ir tikino, kad kartais tikrai galima pagalvoti, kad situacija yra daug geresnė nei galėjo būti.
„Vienas skaičius, kurį galima paminėti, ekonominis augimas, kitas – bedarbystė, kuri priartėjo prie 5 proc., kas yra beveik pilnas užimtumas. Manau, kad į šiuos metus einame su geru startu“, – teigė jis.
Pinigines tuštins paskolų palūkanos
M. Dubnikovas aiškino, kad vien per paskutinį mėnesį dujų kaina biržoje krito 50 proc., o lyginant su sausio 4 diena praėjusiais metais, dujų kaina mažėjo 25 proc., o tai reiškia, kad ji mažesnė nei prieš karą.
Kalbėdamas apie elektros kainą ekonomistas tikino, kad dar visai neseniai ji „Nordpool“ biržoje turėjo ir neigiamą skaičių.
„Šiemet grįš verslai, kurie sustabdė savo veiklą dėl per aukštų energetikos kainų. Tai reiškia, kad vėl pradedame dirbti. Iš esmės, mes turime šansus antrą šių metų pusmetį jau pradėti šuoliuoti, nes bus pigesnė energetika, o tai duoda visą esmę.
O dar nepamirškime, kad kasdien Lietuvoje ir aplink ją yra statomi šimtai ar tūkstančiai saulės elementų, vėjo elektrinių, kas energetikai suduos dar papildomą impulsą, nes ateis pigios elektros tiekimas. Mes esame etape, kur vyksta tranformacija. Metų gale mes galėsime pamatyti daug optimizmo“, – teigė jis.
Visgi, kaip patikino, šiemet ne viskas klostysis gerai.
„Šiemet žmonėms skaudės galvą, nes nuo sausio pabrango elektra ir dujos, o tai visą pusmetį kainuos brangiai. Kovą labai daug žmonių pasakys, kad čia yra labai bloga situacija, nes išaugo šeimos išlaidos.
Antras dalykas, reikia nepamiršti, kad metu gale EURIBOR jau pasiekė beveik 3 proc.
Galiausiai, kiekvienas šeimos ūkis sausio pabaigoje gaus didesnes elektros ir dujų sąskaitas, gaus daugiau sąskaitų už savo paskolas, kas jas turi.
Maisto kainos dar kurį laiką išliks aukštos. Pirmas pusmetis bus įtemptas“, – teigė jis ir prognozavo, kad palūkanų normos sieks apie 3,5-4 proc.
Išskyrė, kaip kokiems žmonėms klostysis metai
T. Povilauskas, teigęs, kad šie metai bus prastesni nei praėję, tikino, kad 2023-aisiais pasiekti 2 proc. BVP augimą bus labai sunku.
„Vartojimas bus pasyvus, pramonė bus balansuojanti tarp laukimo ir nuosmukio, todėl pirmas pusmetis bus silpnas. O kokie bus antri metai, lems antras pusmetis.
Taip pat manau, kad darbo rinka jau yra pasiekusi piką. Bus didesnis nedarbo augimas, nes dabar esame dugne ir bus padidėjimas. Todėl lyginant su praėjusiais, tai yra pablogėjimas“, – sakė jis.
Paklaustas apie atlyginimų augimą ekonomistas pabrėžė, kad tokio skirtumo, kai pernai infliacija siekė 19 proc., o algos augo 12,5 proc., nebus.
„Jis bus arti nulio. Todėl galima sakyti, kad perkamoji galia tiek nebesmuks. Bet šiemet vartosime mažiau, nes infliacija pirmą pusmetį išliks aukšta, o dar kylančios palūkanų normos“, – sakė T. Povilauskas.
M. Dubnikovas pridūrė, kad bendrai šiemet bus visokių tipų žmonių.
„Bus tokių, kurie papuls į išleistuves iš darbo ir teks ieškoti kito. Jiems metai bus sunkūs, nes jų perkamoji galia, tikėtina, neaugs. <...> kai kur bus optimizacija, mažės įmonių pelnai, o kai pelnai mažėja, akcininkai pradeda reikalauti reformų.
Antras žmonių tipas, kurie nebus patenkinti, kas vyksta, tai tie, kurių atlyginimai nepakils, nes jie didės ne visiems.
Pajamos auga pensininkams, uždirbantiems MMA, o tai pastums ir tuos atlyginimus, kurie yra arti minimalaus, besisukančius apie 1 tūkst. Eur“, – sakė jis.
Bankrotų daugės, bet ne viskas blogai
Gruodžio pabaigoje Registrų centras skelbė, kad bankrotų skaičius 2022-aisiais augo pusantro karto. Buvo pradėtos beveik 1,1 tūkst. įmonių bankroto procedūros.
Kredito rizikos bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas aiškino, kad nors situacija įmonėms šiuo metu nėra bloga, galima tikėtis tolimesnio bankrotų augimo.
„Bankrotų skaičius dar augs, nes bankrotai yra natūralus procesas“, – teigė jis.
Taip pat, kaip aiškino, sausio 2-osios duomenimis, buvo fiksuotas rekordinis kiekis įmonių, kurios turi bent vieną darbuotoją.
„Tai 107 tūkst. veikiančių įmonių, – skaičiavo jis ir tikino, kad bendrai tokia tendencija išliko per visus pastaruosius kritinius metus, todėl lietuvius reikia labai pagirti.
„Buvo tiek pasaulinė COVID krizė, tiek pati kvailiausia politinė įtaka, tiek Kinija, Baltarusija, Rusija, karas.
O dar ir energetinė krizė. Mes labai gerai einame ir į viršų tempia ne tik apdirbamoji pramonė, bet ir smulkusis verslas“, – sakė jis.
Paprašytas patikslinti, ką S. Žilinskas galvoje turi kalbėdamas apie politines kvailystes bei kvailiausią politinę įtaką, jis aiškino, kad toks pavyzdys gali būti priimtas mobilumo paketas.
„PVM apyskaita pradėjo fiksuoti transporto PVM mažėjimą. O tai paprastas dalykas, apie kurį mūsų politikai žinojo prieš penketą metų, kai pradėjo svarstyti mobilumo paketą.
Transporto įmonės naujus automobilius perka Lenkijos filiale. Tai – politinis veiksmas“, – sakė jis.
Bendrai, kaip aiškino, vyraujanti visuotinė nuotaika po energetikos kainų kilimo yra atsargi.
„Statybų sektoriuje PVM surinkimas stabilizavosi, tad artimiausiu metu statyba ir NT pristabdys reikalus, o transportas dėl politinių dalykų – žemės. Bet ši perspektyva nėra ilgalaikė, tai – pusmečio reikalas“, – teigė S. Žilinskas.
Jis apibendrino, kad visgi didžioji dalis įmonių šių metų neramumams yra pasiruošusios.
Kaip aiškino, žiūrint į įmonių įsiskolinimą „Sodrai“ matyti, kad skolos šiandien yra grąžinamos.
„Jos mažėja ir tai rodo labai gerus dalykus. Verslas nebėga ir atsiskaitinėja, o, antras dalykas, kad kai žmonės dengia skolas, jie turi vilties“, – apibendrino jis.
