Pramonėje darbuotojų samdymas stoja
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas sako, kad bendras pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimas, netikrumas dėl šių metų ekonomikos augimo, įskaitant negalimą nuspėti energetikos išteklių kainų dinamiką, Kinijos ekonomikos vystymosi tendencijas, ES bankinių palūkanų didėjimo tempus, karo Ukrainoje dinamiką, – visa tai kelia rimtą fiskalinę įtampą.
Anot jo, artimiausiu metu darbuotojų skaičiaus augimo pramonės sektoriuje sunku tikėtis.
„Didėjantis įmonių, susiduriančių su pramonės produkcijos paklausos mažėjimu, skaičius fiksuojamas jau nuo šių metų vidurio. Nuo šio rudens pradžios krenta verslo pasitikėjimo rodikliai, prastėja Lietuvos pramonės lūkesčiai dėl ateities.
Taip pat trumpėja pramonės įmonių užsakymai „į priekį“. Jei dar 2021 metų pabaigoje įmonės buvo tikros dėl užsakymų daugiau nei trims mėnesiams į priekį, tai šių metų pabaigoje fiksuojamas šio laikotarpio sutrumpėjimas iki dviejų mėnesių, t. y. trečdaliu. Įmonės, nesančios tikros dėl ateities užsakymų, tikrai nesiims naujų darbuotojų samdos.
Vis dėlto, nepaisant pastarojo meto iššūkių, su kuriais susiduria Lietuvos ir visos ES ekonomika, darbuotojų trūkumas darbo rinkoje išlieka. Jau ilgą laiką daugeliui įmonių sunku rasti reikiamų darbuotojų. Tai reiškia, kad net ir lėtėjančio ekonominio aktyvumo kontekste įmonėse liks neužpildytų darbo vietų.
Tačiau artimiausiu metu darbuotojų skaičiaus augimo pramonės sektoriuje bendrai tikėtis sunku. Optimizmo daugiau kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuje.
Tikėtina, kad pramonės sektoriuje skaičius iš esmės nesikeis, tačiau tekstilės gaminių, metalo gaminių gamybos, baldų gamybos sektoriuose nuotaikos šiandien gana slogios. Darbuotojų samdymo sprendimai priimami, priklausomai nuo paklausos prognozių, tikrumo dėl ateities. Jei įmonės vėl patikės ekonomikos nuspėjamumu, ko artimiausiu metu sunku tikėtis, bus galima imtis ilgalaikių sprendimų dėl darbuotojų samdos“, – komentuoja M. Gudas.
Didžiausi šių metų iššūkiai darbdaviams
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir kai kurie kiti sektoriai. Užimtumo tarnyba (UŽT) kasmet atlieka darbdavių apklausas Lietuvos regionuose. Tarnyba su Delfi pasidalijo naujausiais jų rezultatais.
Didžiausiais laukiamais veiklos vystymo iššūkiais šiais metais darbdaviai įvardijo išaugusias energijos sąnaudas ir žaliavų brangimą – šiuos veiksnius kaip svarbiausiais įvardijo daugiau nei pusė darbdavių. Kas trečias darbdavys laukiamu iššūkiu įvardijo numatomą minimalaus darbo užmokesčio augimą, kas ketvirtas – darbuotojų trūkumą.
Daugiausia darbdavių, nurodžiusių minimalaus darbo užmokesčio didėjimą – vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo, administracinės ir aptarnavimo veiklos, žemės ūkio ir miškininkystės bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Šį veiksnį išskyrė beveik pusė tokią veiklą vykdančių darbdavių.
Mažiausiai jis aktualus – informacijos ir ryšių bei viešojo valdymo sektoriui. Mažiausiai darbdavių, minimalios algos augimą įvardijusių laukiamu iššūkiu – Vilniaus regione, daugiausiai – Utenos apskrityje.
Kaip rodo apklausa, darbuotojų trūkumas aktualiausias švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, statybos, transporto ir saugojimo, viešojo valdymo sektoriuose – šiuose sektoriuose daugiausia įmonių ir įstaigų nurodė numatančios galimus sunkumus dėl darbuotojų trūkumo.
Daugiau darbdavių kalba apie darbuotojų mažinimą
Du trečdaliai apklaustų darbdavių (68,4 proc.) nurodė, kad šiemet darbuotojų skaičius nekis. Didesnį dirbančiųjų skaičių įmonėje ar įstaigoje numato ketvirtadalis (24 proc.), mažesnį – 7,5 proc. darbdavių.
Palyginimui prieš metus daryta darbdavių apklausa apie prognozes 2022-iesiems parodė, kad 28 proc. darbdavių planavo darbuotojų skaičiaus augimą praėjusiais metais, apie mažėjimą kalbėjo 5,7 proc.
Mažėsiantį darbuotojų skaičių šiais metais numato 7,5 proc. apklaustų darbdavių. Daugiausia tokių darbdavių – apgyvendinimo ir maitinimo (13,8 proc.), viešojo valdymo (12,9 proc.) bei transporto ir saugojimo (12,2 proc.) paslaugų sektoriuose. Daugiausia numatančių išlaikyti nekisiantį darbuotojų skaičių – elektros, dujų ir garo tiekimo veiklos sektoriuje (92,9 proc.).
Dėl darbuotojų skaičiaus kaitos šiemet optimistiškiau nusiteikusios didesnės įmonės. Didesnį darbuotojų skaičių planuoja beveik pusė įmonių ir įstaigų, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, ir penktadalis tų, kuriuose dirbančiųjų skaičius nesiekia 10.
Daugiausia darbdavių, ketinančių 2023 m. sukurti naujų darbo vietų, – statybos, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo bei regeneravimo, transporto ir saugojimo veiklos sektoriuose.
Pusė darbdavių neplanuoja keisti atlyginimų
UŽT darbdavių apklausos duomenimis, beveik pusė darbdavių (49,2 proc.) nurodė, kad nenumato keisti vidutinio darbo užmokesčio įmonėje ar įstaigoje, 48,2 proc. teigimu, jis augs ir tik 2,7 proc. – mažės. Panašios tendencijos buvo ir prieš metus. Tarp didesnių darbdavių – daugiau planuojančių darbo užmokesčio didėjimą, tarp mažų – daugiau numatančių išlaikyti tą patį atlygį.
Daugiausia darbdavių, planuojančių vidutinio darbo užmokesčio augimą įmonėje ar įstaigoje – finansinės ir draudimo, informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, žemės ūkio ir miškininkystės, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo sektoriuose.
Daugiau darbdavių, planuojančių nekeisti darbo užmokesčio – tarp mažų įmonių. Didžiausia dalis darbdavių, planuojančių išlaikyti beveik nepasikeitusį darbo užmokestį – viešojo valdymo, elektros, dujų ir garo tiekimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose.
Darbo užmokesčio nekeisti žada kas antras (54,6 proc.) darbdavys, turintis iki 10 darbuotojų, ir kas ketvirtas (26,5 proc.), turintis daugiau nei 250 darbuotojų.
Metų pabaigoje darbo rinkos aktyvumas ryškiai sumažėjo
Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pažymi, kad paprastai artėjant metų pabaigai, ypač antroje gruodžio pusėje, mažėja tiek darbo pasiūlymų kiekis, tiek ieškančiųjų darbo aktyvumas.
Anot jos, spalį ir lapkritį „CV-Online“ paskelbė po 3300 pasiūlymų, o per 20 gruodžio dienų įmonės paskelbė 1800 darbo skelbimų. Tikėtina, kad per visą gruodžio mėnesį paskelbta apie 20 proc. mažiau darbo pasiūlymų nei spalį ar lapkritį. O sausio mėnesio pradžioje darbo skelbimų ir kandidatų skaičius turėtų išaugti organiškai.
Šiuo metu daugiausiai darbo pasiūlymų skirta: IT, finansų, klientų aptarnavimo, valdymo, administravimo, finansų, gamybos, inžinerijos, logistikos ir prekybos srities darbuotojams. Tad šiose srityse – lengviausia įsidarbinti.
Kur įsidarbinti bus lengviausia
Dviejose didžiosiose pagal jose dirbančiųjų kiekį srityse – gamyboje ir prekyboje – išlieka itin aukšta darbuotojų paklausa.
„Darbui gamybos srityje ieškomi staklių/mašinų (įvairų sričių) operatoriai, šaltkalviai, remontininkai, mechanikai, kvalifikuoti darbininkai. Užimtumo tarnybos paskelbtame trūkstamų profesijų sąraše didžiąją dalį sudaro būtent pramonės srities pareigos.
Prekyboje ieškomi: pardavėjai, konsultantai, salės darbuotojai, sandėlininkai, prekių atrinkėjai, elektroninės prekybos specialistai, importo, eksporto specialistai“, – vardija R. Karavaitienė.
Kitos sritys, kuriose jaučiamas darbuotojų trūkumas: medicina, slauga, švietimas, transportas, statybos, IT ir finansai.
Transporto srityje itin trūksta tolimųjų reisų, viešojo transporto vairuotojų. Statybų srityje: plataus profilio statybininkų, mūrininkų, suvirintojų, tinkuotojų, santechnikų, elektrikų ir pan. IT srityje didžiausia paklausa yra patyrusiems, bent 3-5 metų darbinę patirtį turintiems, programuotojams. Finansų srityje, be įprastinių buhalterio, apskaitininko pozicijų, išaugo AML (pinigų plovimo prevencijos) specialistų ir analitikų poreikis.
Su didesnėmis darbuotojų pritraukimo problemomis susiduria regionai. Vilniuje koncentruojasi beveik ketvirtadalis rinkos, čia yra didesnis tiek darbų, tiek kandidatų pasirinkimas bei aštresnė konkurencija.
UŽT duomenimis, šiais metais didelės įsidarbinimo galimybės išliks sveikatos specialistų – gydytojų ir slaugos specialistų, IT specialistų, elektros ir mechanikos inžinierių bei inžinerijos technikų, statybos vadovų, meistrų ir brigadininkų, gamybos meistrų ir brigadininkų.
Kvalifikuotų darbininkų grupėje didelė paklausa išliks kvalifikuotų statybos darbininkų (betonuotojų ir betono apdailininkų, statybininkų, mūrininkų, elektrikų, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, suvirintojų), virėjų, įrenginių ir mašinų operatorių (maisto ir panašių produktų gamybos mašinų, plastikinių ir popierinių gaminių gamybos mašinų, medienos apdirbimo įrenginių ir pan.).
Ir toliau darbo rinkoje didelę paklausą turės sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių bei autobusų vairuotojai, ypač didžiuosiuose miestuose.
„Įsidarbinti lengviausia tiems, kurie turi šių laikų darbo rinkos poreikius atitinkančius darbinius įgūdžius, kvalifikaciją, patirtį bei motyvaciją. Jei ieškoma darbo aukštą darbuotojų paklausą turinčiose srityse, darbo paieška neturėtų užtrukti.
Lietuvoje fiksuojamas vienas aukščiausių gyventojų užimtumo rodiklis ir tuo pačiu rinka susiduria su dideliu darbuotojų trūkumu. Per pastaruosius 4 metus daugumoje ekonominių veiklos sričių darbuotojų skaičius augo, o keliose jų, nepaisant visų turbulencijų, pavyko išlaikyti darbuotojų skaičius tolygumą, išskyrus žemės ūkį. Taigi, darbo paieškai/keitimui šis laikotarpis gan palankus“, – vertina „CV Online“ rinkodaros vadovė.
