Skelbia, kad kai kurie maisto produktai jau pinga: ne visi analitikai mano, kad kainos lentynose sumažės

Infliacijos tempas Lietuvoje rodo lėtėjimo požymių, tačiau maistas toliau brangsta. Dalis prekybininkų skelbia, kad kai kurie produktai jau pinga. Tačiau ne visi ekonomistai linkę į optimizmą, jie prognozuoja, jog maisto kainų mažėjimo artimiausiu metu nebus, praneša LNK Žinios.

„Lietuvoje turime būrėjų iš kavos tirščių, kurie tau priburia 64 centus už kilovatvalandę ir kurie garsiai šitai pasako. Ir tai yra valstybinė kontora, kuri šitą dalyką sau leidžia. Žinoma, kad tai sukelia ateityje gan prastas prognozes, o tai reiškia, kad tai, ką pagamina žemdirbiai, jie paprašys už šitą dalyką labai daug‟, – sako Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas Algirdas Bartkus.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad maisto kainų mažėjimas bus matomas ne iš karto.

„Nuo grūdo pabrangimo ar atpigimo iki pokyčio į kitą pusę lentynose praeina pusė metų ir daugiau. Tai čia turbūt didesnių pokyčių bus galbūt tik metų viduryje ir antrą pusmetį‟, – sako T. Povilauskas.

Tačiau žmonėms prekių reikia jau dabar, o kainų stebėtojai sako, kad kainų augimas nesiliauja ir praėję metai užbaigti su kainų trenksmu.

„Stebime, kad vartojimas mažėja, bet jis kol kas mažėja mažiau negu kad prekybininkai gauna iš išaugusių kainų. Šiandien jiems yra palanki situacija‟, – komentuoja portalo „Pricer.lt‟ vadovas Arūnas Vizickas.

Gruodį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis šalies parduotuvėse, palyginti su praėjusiu mėnesiu, brango kiek daugiau nei 2 proc., apie 1,5 euro.

„Per savaitę kažkur 80 eurų‟, – apie savo išlaidas kalba vienas pašnekovas.

Kitas vyras teigia, kad, jo žiniomis, ūkininkai už pieną „gauna centus, 20–30 centų yra galbūt pakėlę, o čia prekybininkai tą visą sabotažą varo‟.

Iš stebimų 52 prekių brango beveik visos, o pigo tik dvi – ryžiai ir pigiausia arbata. Gruodį labiausiai brango bananai, kiaušiniai, pigiausias fermentinis sūris, lydeka, dešra, cukrus, pigiausia grietinė, pomidorų sultys, makaronai.

„Aišku, kad užsidirba. Baisu dabar‟, – sako parduotuvėje kalbinta moteris.

„Net paprastas vanduo, limonadas. Kada jie buvo pagaminti? O kaina kodėl auga? Net neįsivaizduoju, kaip reikia sutaupyti. Nevalgyti ir negerti‟, – svarsto kitas pirkėjas.

„Kiek leidžia Vyriausybė, tiek kapitalistai grobia mus. Sąžinės kažin ar čia bus daug‟, – savo išvadomis dalijasi dar vienas vyras.

Jeigu per mėnesį kainų augimas neatrodo skausmingas, tai per metus pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango kiek daugiau nei 36 proc. Tai yra, apie 20 eurų.

Tačiau prekybininkai sako – pigimas jau prasidėjo.

„Kai kurios prekės iš tikrųjų jau pradeda pigti, tokios kaip aliejus, kava, galimai pieno produktai‟, – sako prekybos tinklo „Norfa‟ savininkas Dainius Dundulis.

Anot jo, kainos artimiausiu metu kainos bus panašios kaip šiuo metu, taip pat esą yra tikimybė, kad prekės artimiausiu metu daugiau pigs nei brangs, tačiau yra išimčių.

„Kiauliena jau yra pabrangusi pas kiaulių augintojus. Pačios kiaulės jau iki skerdyklos pabrangusios apie 20 proc., o parduotuvėje kainos, galima sakyti, nepasikeitė. Mes pardavinėjame kiaulieną už tiek, kiek pardavinėja vos ne gyvą kiaulę kiaulių augintojas‟, – sako D. Dundulis.

Kai kurie ekonomistai nėra tokie optimistai ir kainų mažėjimo neįžvelgia.

„Kaip tik dabar išauga ir vandens, dujų kainos, ir kol kas maisto pigimo nematome ir nelabai tikimės, nors aišku, infliacijos lėtėjimas prognozuojamas‟, – kalba „Swedbank‟ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

„Infliacija pamažu pradeda slopti, bet kalbant apie maisto kainas, kurios sudaro maždaug penktadalį viso namų ūkio išlaidų Lietuvoje, išlieka ir, matyt, kad šiemet išliks ganėtinai aukšto lygio‟, – sako „Creditinfo Lietuva ‟ verslo strategijos ir plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.

Nulinį PVM maistui taiko lenkai, nuo sausio daliai maisto produktų šį mokestį panaikino Ispanija. Tačiau anot ekspertės, šis poveikis yra vienkartinis. Kai kurie politikai dėl maisto kainų Lietuvoje reikalauja tyrimo.

„Kas dėl tyrimų, juos reikia atlikti ne tiktai tuo atveju, kai kainos išauga, bet reikėtų atlikinėti reguliariai‟, – pažymi J. Rojaka.

Anot ekonomisto A. Bartkaus, kainas smukdyti gali ir patys prekybos tinklai, produkciją pirkdami užsienyje.

„Prekybos tinklai kaip tik veikia šitą vietą stabilizuojančiai, nes pienininkai Lietuvoje yra piktnaudžiaujantys Lietuvos vartotojų lojalumu jųjų gaminiams (…). Cheminė analizė, jeigu kas atliktų lenkiško ir lietuviško sviesto, būtų identiška‟, – įsitikinęs A. Bartkus.

Kad mažėtų kainos lentynose, turi mažėti ir vartojimas, o kol kas sunku pasakyti, koks jis bus šiemet.

Įprastai sausį, vasarį vartojimas mažėja. Dabar jau matyti ir gruodžio apyvartos.

„Ančiukų, kalakutų, lašišų, ikrų pardavimai tikrai buvo aukšti‟, – sako „Rimi‟ atstovė Gabrielė Šerėnienė.

„Apsipirkimų kiekis ir išleistos sumos viršijo praėjusių metų, kai kuriais skaičiavimais, 10 proc., kai kuriais – 20 proc. apyvartas. Neretai gyventojai sakė, kad būtent infliacija ir skatina leisti pinigus dabar ir čia, nes, suprask, jie nuvertėja vėliau‟, – kalbėjo „Swedbank‟ ekspertė J. Cvilikienė.

Kai kurie prekybininkai apie kainas išvis atsisako kalbėti, o „Pricer.lt‟ vadovas pataria ir dalies specialistų pasisakymus vertinti kritiškai.

„Ekonomistai dažnu atveju atstovauja savo verslo šakai ir jiems turbūt svarbu palaikyti geras nuotaikas ir kad mes tikėtume, jog viskas yra faina‟, – sako A. Vizickas.

Čia galite pažiūrėti LNK video: