Jolantos Vilkickos šeimai priklausančioje Vilniaus kavinėje „Minutėlė“ slogios nuotaikos – pavalgyti pietų ar vakarienės ateina maždaug trečdaliu mažiau žmonių nei prieš metus. Jei anksčiau kavinė kasdien pamaitindavo apie 80 žmonių, tai dabar – 60.
„Minutėlė“ nebeskaičiuoja pelno, nes išaugus komunaliniams mokesčiams ir maisto kainoms, jo tiesiog nebėra. Nėra galimybių nei kelti algų, nei didinti patiekalų kainų.
„Labai didinti kainų irgi negalime, darome tai po truputį, kad neišgąsdintume žmonių. Bandome daryti daugiau bulvinių, miltinių patiekalų“, – sako J. Vilkicka.
Ji viliasi, kad kavinės neteks uždaryti, nors smulkiajam verslui darosi vis sunkiau. Registrų centro duomenimis, 2022 m. pradėta virš tūkstančio įmonių bankrotų procedūrų.
„Bankroto procedūra gali būti pradėta, kai kažkas ją inicijuoja. Pandemijos laikotarpiu tų procesų buvo vengiama, bet pernai buvo grįžta prie įprastos praktikos“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Anot Registrų centro, dėl bankroto procedūrų iškėlimo aktyviau kreipiasi valstybinės institucijos – „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau „Sodra“ tai neigia.
Laimonas Rudys, „Sodros“ įmokų administravimo skyriaus vedėjas tikina, kad per pirmuosius tris 2019 m. ketvirčius „Sodra“ inicijavo 510 įmonių bankrotų, per tą patį praėjusių metų laikotarpį – 249.
Nors bankrotų skaičius ūgtelėjo, tai ir ekonomistams neatrodo didelė bėda, nes anksčiau jų būdavo ir daugiau.
„Jei lygintume su prieškovidiniu laikotarpiu, su 2019 m., tai mes turime 22 proc. mažesnį bankrotų skaičių. Jei lyginsime su 2015 m., tai tas skaičius net 44 proc. mažesnis“, – sako Vilniaus Univesiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Tačiau Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, kad tik laiko klausimas, kada sulauksime didesnės bankrotų bangos.
„Manau, kad kovo mėnesį matysime problemas dėl energetikos kainų, ir tų bankrotų banga bus dar didesnė“, – mano D. Matukienė.
Ji apgailestauja, kad naujos pagalbos verslui priemonės nepadės išvengti bendrovių griūties, nes jos skirtos tik gamybai, o tokia veikla verčiasi vos viena kita maža įmonė.
Priekaištus žeria ir bankams
Smulkusis verslas skundžiasi, kad į bankrotus varo ir bankai. Elektrotechnikos prietaisus trečiosioms šalims parduodančios įmonės „Argi“ komercijos vadovas Sigitas Andriūnas piktinasi, kad bendrovei neleidžiama padidinti bankinių pavedimų limito.
„Dėl to buvome ant bankroto ribos. Matėme vienintelį sprendimą – atsidaryti sąskaitą Lenkijoje. Ir tai su visais leidimais bei patikrinimais padarėme greičiau nei bankas Lietuvoje mums pateikė atsakymą, kad atsisako padidinti limitą“, – pasakoja S. Andriūnas.
Registrų centro duomenimis, vidutinis bankrutuojančios įmonės amžius siekia 10 metų, o trumpiausiai išsilaikiusi įmonė gyvavo vos 5 mėnesius.
Ramūnas Gadliauskas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, pažymi, kad bankroto bylų skaičiaus augimas reiškia išaugusį teismų darbo krūvį ir ilgesnį kitų bylų nagrinėjimo laikotarpį bei didesnį piliečių nepasitenkinimą teisingumo sistema.
Didžiausias bankrotų skaičius fiksuotas 2017 m. Tuomet žlugo 3 tūkst. įmonių.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
