Geriau nei tikėtasi
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėdamas apie 2022 metus teigė, kad metus pramonė baigia gerai, nepaisant ir ypač sunkaus trečiojo ketvirčio dėl energetikos.
„Apdirbamoji pramonė paaugo 6,7 proc. bendrai. Tai rodiklis lyginant su praėjusiais metais, kai atrodo buvo rekordiniai 2021 metai. Eksportas lietuviškos kilmės prekių augo 33 proc. vadinasi, yra paklausa mūsų produkcijai. (…) Infliacija, aišku, suveikė. Bet pagamintų prekių kiekio prasme mes ne ką mažiau nusileidžiame. Problema, kaip įtilpti į prieš tai pasirašytas sutartis, kai ištekliai pabrango. Buvo vasara, rudenį problema dėl statybininkų, dėl statybos kainų, nes įkainiai brango, kainos fiksuotos. Ieškojome kompromisų. (…) Kol kas mes nematome tokių didelių pavojų, bet, aišku, viskas priklauso nuo energetikos, karo situacijos. Žiema nebus rami, bet šiuos metus pabaigsime rekordiškai“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis išskiria, kad kol vieniems sektoriams situacija atrodo, kaip pusiau pilnos stiklinės, kitiems ji – pusiau tuščia.
„Kalbėjau su kai kuriomis įmonėmis, sako, kad rekordiniai metai gerąja prasme, bet be abejonės yra sektorių, kurie mato, kad vis dėlto pustuštė stiklinė. Jeigu mes imtume, kas labiausiai su paslaugomis susiję, tie patys restoranai, priklauso turizmo, kiti paslaugų sektoriai, jiems gal gerokai sunkiau ir situacija gerokai sudėtingesnė, nes žmonių popandeminiai įpročiai keičiasi. Pavyzdžiui, pasikalbėjus su maitinimo įmonių sektoriumi matai, kad nemažai žmonių mažiau linkę naudotis tomis paslaugomis. Kai kurie prekybos sektoriuje, kur yra ne prabangos ar nebrangesnės prekės, o pigesni segmentai, irgi krenta, be abejonės, nes vartojimas krenta.
Tačiau geroji naujiena tai, kad mes tikėjomės, kad su milžiniška infliacija vartojimas drastiškai kris ir taip nėra. Žmonės vartodami palaiko mūsų ekonomiką, tai toks tam tikras solidarumas. Nepaisant milžiniškos infliacijos, vartojimas taip nekrenta. Net lyginant, kaip Vakarų Europoje, kur infliacija kartais mažesnė, tačiau vartojimas gerokai stipriau krenta“, – komentavo A. Romanovskis.
Dabar verslui vis dar neramu dėl didžiulių energetikos sąskaitų. Gruodį dėl išaugusios dujų kainos dalį veiklos turėjo stabdyti „Achema“. V. Janulevičius neatmeta, kad tokiu pavyzdžiu gali pasekti ir kitos įmonės.
„Sąskaitos už energetiką didelės. 4-5 kartus didesnės, nei buvo prieš metus. Sugerti visą tą skirtumą labai sudėtinga. Aišku, dalis tų kainų padidėjimo, tarkime, vartotojams, bet dalis yra sutarčių, kur tu neturi kam perkelti ir turi pats viską sugerti. Stebėsime šių metų pelningumą, nemanau, kad jis bus paaugęs. Manau kad jis bus kritęs lyginant su 2021 metais. Bet tai, kad dar sugebame išsilaikyti ir augti tokiais sudėtingais laikais, tai labai svarbus dalykas.
(…) Jei dujų kaina augs rinkoje... Įmonės visada kontrakduodavo pusmečiui, metams, ketvirčiui dujų kiekį, o dabar dienai ar dviems kontraktuoja, nes ta kaina ant tiek varijuoja. Sunku suprognozuoti tą gamybą. Neatmestina, kad gali gamyba stoti, jei dujų kaina toliau kils ir tos problemos įsigyjant jas galios visoje Europoje“, – teigė verslininkas.
A. Romanovskis dar atkreipė dėmesį tai, kad verslui kompensuojama elektros kainos dedamoji, tačiau ne dujų. Jei verslas priklausomas nuo duijinio šildymo – visi kaštai krenta pačiam verslui.
„Tos europinės priemonės, deja, labai netikslios, subsidinės. Daugeliu atveju jos padengia ne Lietuvai aktualius sektorius. Bet kas kalbama apie centrinį šildymą, tai gera naujiena, kainos kaip praeitą žiemą panašiame lygyje“, – sakė verslo atstovas.
Ramu iki vasario
Analitikams prognozuojant recesiją dalyje Europos šalių, svarbu, ir kaip tai paveiks mūsų verslą – ar nepristigs užsakymų ir neteiks mažinti gamybos. V. Janulevičius informuoja, kad iki vasario mėnesio Lietuvos verslas ramus, užsakymų netrūks. Tačiau tada reikės stebėti, kaip bus išnaudotos dujų saugyklos Europos Sąjungoje. Be to, svarbu ir pokyčiai Kinijoje.
„ Labai svarbu, kad žiema būtų šilta. Tai visiems mums svarbu Europoje, tada dujų suvartojimas bus mažesnis, jų užteks pramonei. Nes jei dujų trūks, gyventojai nepajaus to skirtumo, šildysis ir turės, bet tada pramonė turės sustoti.
(…) Dabar Kinijos susirgimas kovidu labai stipriai auga, ji iki pavasario labai stipriai savo vartojimo nepaleis, matyt, bus užsidariusi. Bet kokį balandį, gegužę, jei atsigaus, naikinsis kovidas, jie grįš į rinką, atlaisvinimai yra, pradės vartoti didelį kiekį dujų, tada dujų kainos vėl pradės kilti. Tas dalykas, kad iki pavasario, manau, jei nebus pablogėjimo bus gana stabilu. Pavasarį gali būti, kad nueisime į tą recesiją. Kol kas vokiečiai dirba, skirti milijardai palaikyti Vokietijos pramonei davė impulsą ir Lietuvos gamybai, nes atėjo užsakymai iš mūsų partnerių. Tai Naujus metus galime sutikti ramiai, o po to ir žiūrėsime“, – sako jis.
Ko tikimasi kitąmet
Abu verslo asociacijų atstovai tvirtina, kad kitąmet neturėtume matyti atleidimų. Anot jų, darbuotojų trūkumas vis dar ryškus, tad drastiškų sprendimų darbdaviai nesiims. Derybinė galia dėl atlyginimų turėtų išlikti darbuotojo rankose.
Tiesa, kalbant apie tai, ko tikimasi iš valdžios, būtent ir pabrėžiama, kad reikia spręsti šią darbuotojų trūkumo problemą.
„Kalbant apie viešąjį sektorių, reikėtų reformuoti jį taip, kaip kalbėjome šios valdančiosios kadencijos pradžioje. Tai kliuvinys nejudantis stipriai į priekį, reikia skaitmenizuoti, optimizuoti, kad būtų lankstus, greitas ir visa kita.
Dėl darbuotojų tikrai jokių pavojų lietuviams nėra. Mums dar vis trūksta dešimties tūkstančių darbuotojų šiai dienai. Didelis pavojus tai, kad trūksta 2000 inžinierių ir kuo toliau, tuo labiau ta problema augs. Turime pradėti ruošti tiksliuosius mokslus, inžinierius. Pramonė ateityje atsirems į lubas ir neturėsime žmonių. Čia labai skaudi tema su švietimu ateina. Nepopuliaru stoti į inžinerines specialybes, visiems populiaru dirbti su kompiuteriais, būti „influenceriais“, rodytis viešai ir ten kryptis didžiausia. Matome pagal „vienaragių“ ir startuolių skaičių, visi jie susiję su IT, o ne su gamyba, o gamyba rodo, kad ji tvari, besivystanti. Visi įsivaizduoja, kad ji murzina, bet tegu pavaikšto į naujas gamyklas, pamato kiek švaru viduje, skaitmenizuota viskas.
Be eksporto mūsų balansas nebus geras, mes neklestėsime. Vien su IT sektoriumi, kuris šiandien yra čia, rytoj kitoje šalyje, pasižiūrėjęs, kur geresnė mokestinė sistema, kur šiltesnis klimatas, kur nori dirbti jaunimas, ir nėra jų čia. Statyti reikėtų ant tvirtų pamatų, ką turime dabar, diversifikuoti ekonomiką.
Dar imigracijos reikia. EBPO kalba, kad 2030 m. amžiaus vidurkis bus 50 metų. Jei neišspręsime gimstamumo problemos čia ir dabar, turime įsileisti emigrantus. Paskutinis Vokietijos pavyzdys, Scholzas pasakė, kad mums kasmet reikia 400 tūkst. imigrantų. Tai kur tie lietuviai važiuos? Gali tenai. Tai jei mes neįsileisime papildomai trūkstamos darbo jėgos iš ne agresorių šalių, bet iš demokratinių, kiek jos gali būti, iš trečiojo pasaulio šalių, tai mes tiesiog turėsime stabdį, sustosime. Visi norime augti ir neatrasime to dviračio staiga, kad gimstamumas didėtų, turime kalbėti apie emigraciją, švietimą, kad į tuos tiksliuosius mokslus stotų visgi vaikai, pamatyti kokia pridedamoji vertė, kiek dabar uždirba. Ko gero geras inžinierius uždirba geriau nei paprastas IT darbuotojas“, – mano V. Janulevičius.
Jis taip pat pabrėžia, kad didžiąją dalį ekonomikos augimo atneša pramonė. „Rogutes tempia šiandien dienai pramonė, ant kurių turbūt sėdi dalis tų, kurie už bilietą nemoka tiek, kiek turėtų mokėti“, – priduria jis.
A. Romanovskis komentuoja, kad verslas kitais metais tikisi trijų dalykų.
„Pirmiausia verslas tikisi, kad Ukraina laimės karą. Antras dalykas, verslas tikisi, kad ekonomika augs ir mes atsigausime. Ir trečias dalykas, ko verslas tikisi, kad valdžia nedarys nesąmonių įstatyminių. Jei šie trys įsigyvendins, mes gyvensime puikiai ir klestėsime“, – tikina jis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad pavasarį turėtų būti pateikta mokesčių reforma. Tačiau A. Romanovskis nesitiki, kad ji atneš ką gero verslui. Jo nuomone, šiuo laikotarpiu reikėtų stabilumo.
„Pacituosiu finansų ministrą, kuris sakė, kad kiekviena mokestinė reforma nieko kito, tik kaip mokesčio padidinimo, negali nešti. Ko aš labiausiai bijočiau, kad mokestinė reforma, apie kurią kalbame porą metų ir kurios niekas nematė, kad ji neatneštų blogų naujienų.
Kartais galvoju, kad verslui lūkestis iš valdžios, kad geriau nieko nedaryti nei tai, kad vėl dar kartą bus supurtyta mūsų mokestinė sistema. Ypatingai, kai nežinome kas yra. Sakyčiau, kad stabilumas, ypatingai kriziniu metu, krizinėmis sąlygomis, kada turime tokią aplinką, yra svarbesnis. Jeigu bus gerosios naujienos, Lietuvai kaip investicijas pritraukiančiai šaliai, o ką tai reiškia – geresnius, mažesnius, modernesnius mokesčius, kaip pas kaimynus, tada būtų gerai. Bet aš kažkaip skeptikas ir, jei man prašytų pasirinkti, kas geriau, aš sakyčiau, kad geriau stabiliai, nei sukrėtimai apie kuriuos dar nė nenutuokiame“, – sako A. Romanovskis.
EBPO ekspertai tikrindami mūsų sistemą pasigedo mokesčių progresyvumo. Kaip teigta, pradėti dirbti gaunant mažas pajamas neskatina gyventojų pajamų mokestis (GPM), socialinio draudimo įmokos ir tai, kad nėra paskatų darbuotojams. LVK prezidentas tokiai kritikai prieštarauja.
„Lietuvoje mokestinė sistema yra visiškai progresyvi, nes mes visi kažkaip užmirštame, kad de facto ir „Sodros“ mokestis, PSD yra progresyvus mokestis, žmogus susimokėjęs 40 eurų „Sodros“ gauna santykinai ne tokią mažą pensiją, kaip tas, kuris susimoka gal tūkstantį eurų ir gauna vos kelis kartus daugiau. Gyventojų pajamų mokestis yra progresyvinis. Mūsų sistema ir taip, kaip dabar, yra pakankamai progresyvinė, dar labiau progresyvinti kas bus? Verslai, ir ypatingai tie, kurie moka aukštus atlyginimus, ieškos kitų jurisdikcijų, kur išsikelti. Galėtų dar geriau būti subalansuotas, bet pas mus yra subalansuota“, – tikina jis.
V. Janulevičiaus nuomone, pristatant mokesčių reformą svarbu numatyti tai, kokiomis priemonėmis verslas bus skatinamas investuoti Lietuvoje, o ne kur kitur.
„Stabilumas yra gerai, bet vykstant karui šalia mūsų, mūsų regionas kuo toliau, tuo labiau besitęsiant karui praras investicinę aplinką, daugelis užsieniečių net nežiūri į Baltijos šalis, kaip į galimą investicinį objektą, o be investicijų nėra naujų technologijų. Iš dalies paliesiu, kad atotrūkis tarp efektyvumo lietuviškų įmonių ir atlyginimo augimo yra pats didžiausias. Turime investuoti į naujas technologijas, kad išlaikytume garvežį, kuris tempia ekonomiką.
Tam reikėtų paskatų investicijoms į naujas technologijas, ypač dabar kai esame pofrontės valstybės. Užsienio investuotojai ir daugelis lietuvių investuotojų žiūri, kur investuoti kitose šalyse. Tie patys „vienaragiai“, kurie čia dabar populiarus dalykas, net jie keičia savo lokacijas arčiau stambių kapitalo rinkų, kaip Prancūzija, Vokietija, o ne lieka čia Lietuvoje“, – teigia V. Janulevičius.
