Anot jos, jei prekybos santykių plėtra išliks sparti, po kelių metų šios šalys galėtų kompensuoti ir taip nedidelius nuostolius ekonomikai dėl pašlijusių santykių su Kinija. Be to, teigia ministrė, atsivėrusi Taivano rinka suteikia galimybių Lietuvos gamintojams kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
„Pablogėjus santykiams su Kinija atsiranda naujos rinkos ir su naujų ambasadų atidarymu Pietryčių Azijos valstybėse tikrai matome augimą į tas šalis. Sakyčiau, tai potencialas naujoms rinkoms, naujai prekybai ir eksportui, kurio anksčiau nebūdavo“, – trečiadienį „Lietuvos ryto“ televizijai sakė G. Skaistė.
Ministrės teigimu, į Kiniją būdavo išvežama tik apie 1 proc. visų šalies gamintojų eksportuojamų prekių, tad dėl pernai metų pabaigoje Pekino pritaikyto ekonominio spaudimo Lietuvos ekonomikai didelio poveikio nėra.
G. Skaistė pažymi, kad Kinija galėtų būti pakeista kitų regiono valstybių, jei prekyba su jomis augs taip, kaip augo pastaruoju metu.
„Dabartinėse atsiveriančiose rinkose, nepaisant to, kad skaičiai dar kol kas nėra dideli, jie auga geometrine progresija. Jie leidžia tikėtis, kad po kelių metų tas pakaitumas galėtų būti užtikrintas“, – kalbėjo ji.
G. Skaistė kartu pabrėžė, jog stiprėjant prekybiniams ryšiams su Taivanu, Lietuvos verslui atsiranda daugiau galimybių importuoti šioje Tolimųjų Rytų saloje gaminamas aukštąsias technologijas, tokias kaip lustus, bei pritaikyti jas gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus.
„Svarbu, kad bendradarbiaudami su Taivanu gauname ne tik rinką, į kurią galime išvežti sūrelius ar kažką panašaus. Galime gauti jų technologijas, gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus Lietuvoje“, – teigė finansų ministrė.
„Turime labai gerų pavyzdžių, kuomet jau tie santykiai yra pažengę ir, galbūt, artimiausiu metu tie projektai išsivystys į labai didelės produktus, kurie tikrai generuoja gerokai aukštesnę pridėtinę vertę nei tie, kuriuos gabenome kitur“, – tęsė ji.
Be kita ko, G. Skaistė pažymėjo, pagrindinėmis Lietuvos prekybos rinkomis išlieka kaimyninės šalys, taip pat Vokietija, Švedija. Ekonominiai santykiai, anot jos, plėtojasi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje ir kitose šalyse.
Kinija griežtas ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivano atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas.
Dvišaliai nesutarimai tuomet verslo atstovų buvo vadinti krize, o Europos Komisija dėl šių Pekino veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
