EK duomenimis, daugiausiai sankcionuotiems Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančio turto turto buvo įšaldyta Belgijoje – net 50,477 mlrd. eurų. 46,941 mlrd. eurų šios sumos sulaikyta rugpjūtį ir priklausė Rusijos Nacionaliniam atsiskaitymų depozitoriumui. Šios lėšos nėra priskiriamos prie „tradicinio“ įšaldyto turto ir į oficialias ataskaitas neįtraukiamos. Taigi, kol kas EK dokumento grafike prie Belgijos nurodoma 3,54 mlrd. eurų suma.

Panaši situacija ir Liuksemburge, kur lapkritį sulaikyta 3 mlrd. eurų Nacionalinio atsiskaitymų depozitoriumo (NAD) lėšų Be šios sumos Liuksemburge dar įšaldyta 2,475 mlrd. eurų.

Kaip nurodoma Rusijos NAD tinklapyje, jie yra viena pamatinių šalies finansų infrastruktūros dalių – teikia bankų sąskaitų, sandorių registracijos, informacijos, likvidumo valdymo, informacinių technologijų ir kitas paslaugas.

Po Belgijos ir Nyderlandų, EK duomenimis, toliau rikiuojasi Italija su 2,33 mlrd. eurų, Vokietija (2,221 mlrd. eurų), Airija (1,848 mlrd. eurų), Austrija (1,793 mlrd. eurų), Prancūzija (1,29 mlrd. eurų), Ispanija (1,026 mlrd. eurų), Nyderlandai (466 mln. eurų), Latvija (224 mln. eurų), Suomija (189 mln. eurų) ir Kipras (66 mln. eurų).

Lietuva tarp 27 ES valstybių buvo 13 vietoje su 58 mln. eurų. Po jos sekė Švedija su 37 mln. eurų, Estija (21 mln. eurų), Portugalija (18 mln. eurų), Bulgarija (11 mln. eurų), Čekija (11 mln. eurų), Rumunija (10 mln. eurų), Kroatija (8 mln. eurų), Slovakija (5 mln. eurų), Danija (4 mln. eurų), Lenkija (3 mln. eurų) ir Slovėnija (1 mln. eurų).

Graikijoje, Vengrijoje ir Maltoje sulaikytos sumos nesiekė 1 mln. eurų.

EK dokumente pastebima, kad nemenkas sulaikytų lėšų padidėjimas fiksuotas rugsėjo pabaigoje, kai jas patikslino Italija. „Iki tol Italija informavo tik apie tikslią piniginę išraišką turintį turtą (pavyzdžiui, pinigus banko sąskaitoje), o dabar pateikia apie viską (pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, jachtas, meno dirbinius)“, – rašoma dokumente.

Ten pat nurodoma, kad 67,68 mlrd. eurų vertės įšaldyto turto priklausė 115 sankcionuotų įmonių ir 1236 sankcionuotiems asmenims.


Suma nuolat kinta

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai „Delfi“ nurodė, kad EK dokumente minimos lėšos Lietuvoje įšaldytos vadovaujantis Tarybos reglamentu dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, taip pat vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

„Minima suma yra bendra įšaldytų lėšų suma, buvusi lapkričio mėnesį. Šiuo metu Lietuvoje finansinės sankcijos yra taikomos 16 juridinių asmenų.

Vadovaujantis Tarybos reglamentu dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, Lietuvoje finansinės sankcijos yra taikomos 9 juridiniams asmenims, remiantis sąsajomis per nuosavybės teisę ar kontrolę. Šiems asmenims priklausančių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma yra daugiau nei 42,972 mln. eurų, 1,777 mln. JAV dolerių.

Bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos ES ribojamosios priemonės, suma yra 1,446 mln. eurų, daugiau nei 1,315 mln. JAV dolerių ir daugiau nei 215 tūkst. Rusijos rublių.

Vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, šiuo metu įšaldytos lėšos 6 juridinių asmenų ir 1 fizinio asmens sąskaitose, bendra suma 34,911 mln. eurų ir 7,680 mln. JAV dolerių.

Įšaldytų lėšų suma nuolat kinta dėl subjektams pritaikomų išimčių ar leidimų suteikimo, t. y. mokant už komunalines paslaugas, draudimo įmokas, pagrįstas teisines paslaugas, darbuotojų darbo užmokesčius ir su tuo susijusius mokesčius, taip pat atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir pan.“, – komentavo tarnybos atstovai.

FNTT tinklapyje nurodoma, kad Lietuvoje sankcijos taikomos įmonėms „Inter Rao Lietuva“, „Faberlic Baltija“, „Eurochem Logistics International“, „EM System“, „EM Industry“, „Amkodor Baltic“, „Lifosa“, „PhosAgro Baltic“, „Jūrų laivybos registras“, „TT Baltics“, „IDS Borjomi Europe“, „Prekybos namai BMZ-Baltija“, „Vydmantai wind park“, „SUEK Baltic“ „Belintertrans Baltic“ ir „MTZ Traktorius“.

Centrinio banko lėšos

EK dokumente įvardijama 33,8 mlrd. eurų Rusijos centriniam bankui priklausančių lėšų suma. Tiesa, prie jos yra pastaba, kad ji šiuo metu yra peržiūrima.

Dėl Rusijos centrinio banko Vakaruose įšaldyto turto diskusijos pastaruoju metu buvo kilusios ir viešojoje erdvėje. „Delfi“ Estijoje gruodžio pradžioje pranešė apie tarptautinio analitinio centro „Atlantic Council“ analitiko Charles`o Lichfieldo teiginius, kad nei JAV, nei kitoms Vakarų šalims nepavyko perimti didžiosios dalies Rusijos centrinio banko atsargų užsienio valiuta, „nes jos tiksliai nežino, kur jos yra“.

Eksperto teigimu, Vakarų šalys konfiskavo tik 80–100 mlrd. dolerių vertės Rusijos valiutos atsargų. „Tačiau Rusijos centrinis bankas taip pat neturi prieigos prie likusių sumų“, – konferencijoje sakė „Atlantic Council“ analitikas Ch. Lichfieldas.

Tuo metu EK pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau yra teigusi, kad Vakaruose įšaldyta 300 mlrd. dolerių Rusijos centrinio banko atsargų. Pats Rusijos centrinis bankas 2022 m. vasario 1 d. skelbė, kad iš viso Vakaruose laikoma apie 316 mlrd. JAV dolerių rezervų.

Aleksandras Izgorodinas

Ragina perduoti Ukrainai

Šiuo metu nei Lietuvoje, nei ES nėra aiškaus teisinio mechanizmo, kuriuo remiantis sulaikytas Rusijos turtas galėtų būti konfiskuojamas ir panaudojamas, pavyzdžiui, Ukrainos infrastruktūros atstatymui. Pačios Rusijos atstovai sako, kad tai būtų tiesiog vagystė.

Tačiau A. Izgorodinas sakė, kad teisėtą mechanizmą galima nesunkiai sukurti.

„Manau, kad lėšas ne tik reikia, bet būtina perduoti Ukrainai. Mano supratimu, tas konfiskuotas Rusijos turtas tikriausiai yra užsienio investicijų pavidalu. Tai reiškia, kad to turto savininkai yra įvairių objektų dalininkai arba tam tikrų įmonių dalininkai. Manau, kad konsultuojantis su teisės specialistais tikrai būtų galima rasti kažkokį mechanizmą, kaip tą įšaldytą turtą konfiskuoti ir atiduoti Ukrainos atstatymui.

Įšaldytas turtas reiškia, kad iš bendrų Rusijos investicijų Lietuvoje 58 mln. eurų yra identifikuoti. Tai suma, susijusi su asmenimis ar valdžios institucijomis, kurios yra po sankcijomis. Šiuo atveju, galima rasti teisinį mechanizmą, kuris įgalintų Lietuvos valdžią lėšas galutinai perduoti Ukrainos atstatymui. Manau, kad šiuo atveju tai yra vienintelis kelias. Visi suprantame, kad agresiją sukėlė Rusija, kad Rusija pradėjo šį konfliktą.

Vis dėlto Vakarai turi toliau rodyti susivienijimą aplink Ukrainą, padėti jai. Ukrainai ir toliau reikalingas finansavimas, kad jie galėtų palaikyti savo bazines valstybės funkcijas. Aišku, bus reikalingi pinigai ir Ukrainos atstatymui. Iš vienos pusės, ši suma (58 mln. eurų) neatrodo didelė, bet kadangi atstatymo poreikiai yra išties dideli, manau, bet kokia, net ir nedidelė suma teigiamai prisidėtų prie Ukrainos atstatymo. Reikia tik surasti kažkokį greičiausią, paprasčiausią teisinį mechanizmą, kuris leistų tą sumą kuo greičiau pasiimti ir konfiskuoti, perduoti Ukrainai“, – sakė jis.

Ekonomistas svarstė, kad tam tikslui galėtų būti sukurtas specialus fondas.

„Įsivaizduoju, kad ateityje ši suma galėtų įeiti į bendrą europinį Ukrainos atstatymo fondą, kurio pinigus skirstytų ir prižiūrėtų Europos Komisijos, visų 27 Europos Sąjungos šalių atstovai.

Taip, galima tuos pinigus perduoti Ukrainai tiesiogiai. Arba galima tuos pinigus perduoti Europos fondui, kuris galbūt atsiras pasibaigus kariniam konfliktui. Tai ta suma taptų didelio pinigų pyrago dalimi“, – sakė jis.

Reikia padirbėti

A. Izgorodinas taip pat ragino tiek EK, tiek Europos centrinį banką ambicingiau pažiūrėti į iki šiol nesurastų Rusijos centrinio banko lėšų klausimą.

„Gali būti jurisdikcijų klausimas, bet iš dalies tai ir pačių investicinių instrumentų klausimas. Galbūt dalis pinigų padėti instrumentuose, kuriuos lengva aptikti jurisdikciškai. Kitos investicijos galbūt yra tuose instrumentuose, kurie yra sunkiau suprantami, kur jurisdikciją aptikti sunkiau.

Šiaip, turint omenyje Europos Komisijos ir Europos centrinio banko administracinį ir teisinį aparatą, manau, kad reikia dėti pastangas ir surasti visą, o ne trečdalį sumos.

Aišku, tai irgi geras startas, nes Rusijos centrinio banko užšaldyti pinigai yra tikrai nemaži. Tai jau gerai. Bet EK ir ECB turi praktiškai neribotą biudžetą. Manau, čia labiau ambicijų trūkumas, o ne kompetencijų ir finansinių lėšų tų pinigų paieškai trūkumas. Vakarų Europa galėtų įjungti tą ambicijų mygtuką ir tuos pinigus iki galo surastų, konfiskuotų“, – sakė jis.

Vis dėlto pašnekovas negalėjo patarti, kur Rusijos centrinio banko pinigų reikėtų ieškoti.

„Sunku pasakyti, kokie tie kiti sudėtingesni finansiniai instrumentai galėtų būti. Įsivaizduoju, kad vis tiek centrinių bankų pinigai yra kažkur investuojami, nėra tiesiog padėti, kad guli ir nuvertėja. Centriniai bankai taip pat investuoja į auksą, finansų rinkas. Žinoma, jei EK iki galo neišsiaiškino, kur tie pinigai, tai man irgi gana sunku pakomentuoti.

Rusijos ir Ukrainos karas vyksta jau beveik metus, o per tą laiką EK ir ECB nesugebėjo nustatyti, kur yra likę Rusijos centrinio banko pinigai. Man tai atrodo šiek tiek biurokratiška. Reikia suprasti, kad kuo daugiau Rusijos turto bus areštuota Vakaruose, tuo didesnę atstatymo pinigų dalį ES galės pasiimti iš Rusijos. Manau, EK tai geras tikslas“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)