Reportaže rodoma įmonė, kurioje gimsta įvairiausi metaliniai daiktai ir baldai – nuo dalių stalams, ligoninių lovoms iki vaikštynių.
Metalų įmonė 9 mėnesius nesiskundė užsakymais, kol neatėjo metų pabaiga.
„Jeigu anksčiau mes dirbome dvi pamainas, tai dabar dirbame vieną pilną pamainą, ir tai ne visi darbo centrai. Netgi, sakysim, tas pats suvirinimo robotas dabar yra išjungtas, o šiaip normaliai virintume su juo“, – sakė „LT Technologies“ vadovas Giedrius Nomeika.
Mažinti apsukas įmonė priversta dėl užsakovų. Pastarieji ėmė gaminti mažiau baldų iš lietuviško metalo.
„Po karantino išvažiavo į keliones ir niekas nebepirko, nebepildė namų atsargų. Tai iš esmės lėmė, kad daugybė prekių liko sandėliuose. Kai lieka sandėliuose, tai mažina užsakymų, kad išparduotų sandėlį“, – sakė G. Nomeika.
Ši įmonė metus dar užbaigs pelningai, bet 2023 metams lašinių nebesukaups. Tačiau yra kas pramonėje 2022 metų ekonomines pūgas atlaikė dar sunkiau. 85 pramonės bendrovės bankrutavo, skelbia „Creditinfo“.
„2021 m. visų bankrotų skaičius – visų veikiančių ir aktyvių įmonių – sudarė 0,27 proc. 2022 m. jis jau auga ir šiuo momentu viršija 0,3 proc.“, – sakė „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
„Lietuvos pramonininkų konfederacija vienija 4 tūkst. vidutinių ir stambesnių įmonių, tai skaičius 90 šiandien negąsdina“, – sakė konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
Situacija gal ir neatrodo grėsminga, bet atskirose pramonės šakose bankrotai išaugo 2 ir 3 kartus.
„Palyginti su 2021 m., reikšmingai auga naujų bankrotų procesų transporto priemonių pramonėje, taip pat – drabužių siuvimo, įrangos gamybos“, – sakė J. Rojaka.
Lietuvos ekonomikos varikliu laikomos pramonės gretos siaurėja, nes ir audrų tiek daug nematyta. Žaliavų kainų svyravimai, aukšta infliacija, sąnaudų augimas, o dabar dar ir kylančios palūkanos.
„Ar dėl to galėtų kilti bankrotai ir sunkumai, manau, kad atskiriems asmenims taip gali nutikti, bet neturėtume matyti to kaip masinio reiškinio, nes atsakingo skolinimo nuostatos Lietuvoje galioja jau ilgas laikas“, – sakė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Atsakomybė, gebėjimas valdyti rizikas nėra verslo stiprioji pusė. Anot SEB banko palyginti su Suomijos, Švedijos ar Vokietijos įmonėmis, krizėms ruošiasi vis dar mažuma Lietuvos bendrovių.
„Valiutų riziką valdo tik penkios įmonės iš 32. Palūkanų normų – lygiai tos pačios irgi penkios. Na, o žaliavų, kas keisčiausia šiandien dienai, kai turime ypač aukštas, svyruojančias kartais žaliavų kainas (ypač energetikos sektoriuje) – ten matome tik keturias įmones“, – sakė SEB banko finansų rinkų departamento direktorius Irmantas Pociūnas.
Tą patvirtina ir bankrotai. Tik trečdalis bankrutavusių įmonių demonstravo gerus rezultatus.
„Du trečdaliai įmonių – buvo užfiksuoti tam tikri įsiskolinimai, nemokėjimai laiku“, – sakė J. Rojaka.
„Daug kas prarado lėšas būtent padarę pervedimus į Rytus ir neatgavę jų. Tokiu būdu sutriko jų balansas“, – sakė V. Janulevičius.
Niaukiasi ir ateities prognozės dėl bankrotų.
„Dėsim visas pastangas, kad patys netaptume šios istorijos dalimi“, – sakė G. Nomeika.
Kas pramonę kol kas varo į priekį, tai eksportas. Augimas čia tebėra spartus, tad ir bendruose pramonės rezultatuose bankrotai nublanks.
„Kai matome, kad šalia esančios įžengia į recesiją, tai aišku rodiklis su augimu yra geras“, – sakė V. Janulevičius.
Anot pramonininkų, užsakymų užteks kitų metų 3 mėnesiams, daugiausiai jų iš Vokietijos. Užsakymams pasibaigus, ateis liūdnesni laikai.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
