Nors dvišalės prekybos rodikliai ir krito, šalies verslo atstovai ir ekspertai tikina, kad blogiausias galimas scenarijus nepasitvirtino – Kinija neįgyvendino savo griežčiausių įspėjimų, o prekybinė partnerystė pamažu atsistato bei ateityje turėtų vėl paaugti.
Pastebima – didelis spaudimas metų eigoje slūgo, šalies ekonomika reikšmingai paveikta nebuvo, o įmonės naujų partnerių, nors ir už brangiau, pamažu randa aplinkinėse šalyse.
Kinija griežtas ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivano atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas.
Dvišaliai nesutarimai tuomet verslo atstovų buvo vadinti krize, o Europos Komisija dėl šių Pekino veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
Dvišalė prekyba grįžta
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2021 m. Kinija buvo dvylikta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė – šalių prekybos apyvarta sudarė 1,8 mlrd. eurų.
Tais metais Lietuvos eksportas į Kiniją siekė apie 228 mln. eurų (25 vieta), o importas – 1,57 mlrd. eurų, tad Kinija buvo septinta didžiausia prekių Lietuvai importuotoja.
Tuo metu šių metų sausį-spalį, Statistikos departamento skaičiavimais, eksportas į Kiniją sudarė 97 mln. eurų, iš kurių apie 27 mln. eurų – lietuviškos kilmės. Kiniškų prekių atsivežta už 1,7 mlrd. eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, apžvelgdamas metus, pastebėjo, kad dvišalė prekyba su Kinija grįžta į buvusius lygius. Jo teigimu, intensyviai prekiaujama ir per kitas valstybes.
„Atvirai pasakius, prekyba su Kinija, remiantis skaičiais, atsistatinėja. Pramonei daug svarbių dalykų vyksta tiesiogiai, nors daug kuo prekiaujama ir per trečiąsias šalis“, – Eltai sakė V. Janulevičius.
Pramonininkų atstovas vis tik pripažino, kad eksportas į Kiniją šiemet nukrito ženkliai – Lietuva didžiausiai Azijos ekonomikai jau nebetiekia įvairių maisto produktų, gėrimų ir pan. Pasak jo, eksportuojamos tik tos lietuviškos prekės, kurių Kinijai reikia.
„Tai tam tikri specialūs lydiniai, speciali elektronika, labai tikslūs matavimo prietaisai, kuriuos Lietuva turi – tas juda tiesiogiai. Bet tai, kas judėdavo anksčiau – maistas, gėrimai – akivaizdu, kad visa tai sustoję“, – vardijo V. Janulevičius.
Aiškindamas kiek išaugusias importo apimtis jis teigė, kad pramonines prekes iš Kinijos pakeitė suaktyvėjęs buitinių prekių importas.
Ekonomistai: didžiausi nuogąstavimai nepasitvirtino
Reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, Kinija 2021 m. lapkričio pabaigoje pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių.
Be to, tuomet verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes – Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją.
Nors, tikėtina, išbraukta tyčia, Lietuva vėliau sistemoje vėl atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – pernai gruodį skelbta, jog Pekinas liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš jos rinkos.
Tai išties būtų padarę nemenką žalą Lietuvos ekonomikai, kadangi, nors šalies tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia daug įmonių, gaminančių įvairius komponentus Vakarų ir Šiaurės Europos įmonėms, kurios vėliau galutinius produktus su lietuviškomis detalėmis eksportuoja Kinijai.
Tuomet šalies verslo atstovai Pekino taikomą spaudimą vadino rimta krize, o Vyriausybė paruošė paramos priemones – lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms, finansavimą verslui naujose rinkose įsitvirtinti. Taip pat veikė ir Užsienio reikalų ministerijos karštoji linija nuo Kinijos spaudimo nukentėjusioms įmonėms.
Vis dėlto, ekspertų vertinimu, Lietuvos ekonomika didelių sunkumų nepatyrė, o skambiausi Pekino įspėjimai nebuvo išpildyti.
Pasak ekonomisto bei Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Kinija Lietuvos įmones spaudė itin stipriai, tačiau ilgainiui spaudimas sumažėjo.
„Šiandien jis nėra labai didelis“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
Jis aiškino, kad Lietuvos verslas Kinijos veiksmus atlaikė, nes šalies gamintojai yra persiorientavę į Vakarų, visų pirma Vokietijos, rinkas. Išties rimtų nuostolių galėjo patirti tik vien Kinijai savo produkciją pardavinėjusios įmonės, pažymi ekspertas.
„Galima sakyti, kad kažkokių asmeninių, mažų problemų su Kinija buvo, bet, žiūrint bendrai, Lietuvos verslas tiesiog nukeliavo į priekį ir į Lietuvą atnešė dar daugiau uždirbtų pinigų“, – konstatavo M. Dubnikovas.
Tuo metu ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, Pekinas santykių su lietuviškas detales naudojančiais kitų šalių partneriais nenutraukė, o jų gamintojai atsilaikė, kadangi šiemet Lietuvos eksportas į pagrindines rinkas (Vokietiją, Skandinaviją) „kuo puikiausiai auga“.
Kita vertus, anot A. Izgorodino, be dvišalių santykių krizės, Lietuvos prekybą su Kinija šiemet apsunkino joje taikyta griežta COVID-19 valdymo politika.
Alternatyvių tiekėjų ieškoma, tačiau pakeisti aukštąsias technologijas – sunku ir brangu
Anot LPK prezidento V. Janulevičiaus, daugelis su Kinijos spaudimu susidūrusių gamybos įmonių jau pasirinko kitus tiekėjus. Pirmenybę pramonininkai teikia patikimumui, o ne kainai, sako jis.
„Pilnai 100 proc. visko pakeisti kol kas nėra įmanoma, nes tai santykiai, kurie susiklosto per dešimtmečius. Bet diversifikacija vyksta“, – teigė pramonininkų atstovas.
Jis aiškino, kad Lietuvos gamybos įmonių prekybiniai santykiai šiemet sparčiai plėtojosi su partneriais Centrinės Azijos regione, Turkijoje, Vietname.
„Judame visais įmanomais būdais. Labai sparčiai auga Vietnamas, Turkijos plieno ir aliuminio (pirkimas – ELTA) taip pat sparčiai keičia kiniškas medžiagas. (...) Vietoje kiniško, ukrainietiško, rusiško plieno, atsiranda daugiau iš Kazachstano, Uzbekistano, kitų šalių“, – kalbėjo V. Janulevičius.
„Taigi, matome, kad judesys iš tikrųjų yra“, – patikino jis.
LPK vadovas dar pastebėjo, kad vis daugiau užsakymų atliekama su Taivanu. Nors šiemet dvišalė prekyba su šia Tolimųjų Rytų sala ženkliai dar nepadidės, 2023 m. tikėtinas „šimtamilijoninis augimas“, svarsto jis.
Prekyba su Taivanu Lietuvai naudinga dėl salos gamintojų tiekiamų aukštųjų technologijų, elektronikos komponentų. Kol kas, kaip pažymi V. Janulevičius, Kinija yra viena pagrindinių šių prekių eksportuotojų.
„Viskas kas susiję su elektronika išlieka gana jautru“, – tikina LPK vadovas.
Pavyzdžiui, pabrėžia jis, 82 proc. lustų ar puslaidininkių gamybai naudojamo silicio išgaunama būtent Kinijoje, taip pat – saulės jėgainių komponentų, stiklo ir kt. prekių.
„Visi šitie komponentai kol kas dar gaminami būtent Kinijoje. Ir čia ta diversifikacija nėra paprasta, ji užtruks laiko“, – teigė V. Janulevičius.
Anot LPK prezidento, kinišką produkciją būtų galima pakeisti ir europietiška, pavyzdžiui, pagaminta Nyderlanduose, Vokietijoje arba Norvegijoje. Tačiau šiose šalyse arba tokių komponentų pasiūla nėra užtektina, arba jie yra gerokai brangesni.
V. Janulevičius pripažino, jog diversifikavus tiekėjus, įmonių kaštai galėjo padidėti maždaug 5–20 proc.
„Išaugino, sakyčiau, kartais ir iki 20 proc. Iš kitų šalių medžiagos yra brangesnės. Nenorėčiau prisirišti prie konkrečių skaičių, tačiau manau, kad pabrango tarp 5 ir 20 proc.“, – sakė jis.
2023 m. tikimasi atsigavimo
Paklausti apie galimą dvišalių ekonominių santykių raidą kitąmet, ekonomistai prognozavo, kad Lietuvos eksportas į Kiniją galėtų atsistatyti. Be to, lietuviškam verslui galimybių gali atsirasti daugiau, jei Kinija toliau laisvins COVID-19 apribojimus.
„Ateitis parodys, kaip prekyba atsistatys. Greičiausiai, nepaisant visų santykių, prekyba vyksta tarp įvairių šalių, įskaitant ir Lietuvą ir Kiniją. Kalbant apie eksportą, jis, turbūt, atsistatys“, – teigė M. Dubnikovas.
„Vienareikšmiškai kitąmet matau daugiau galimybių, nes man atrodo, kad Kinija panaikins COVID-19 suvaržymus maždaug kitų metų pavasarį, kas reiškia, kad matysime labai didelį Kinijos vartojimo atšokimą kitų metų vasarą“, – tikino A. Izgorodinas.
Pasak A. Izgorodino, aktyvi Kinijos ekonomika reikštų potencialiai didesnį Lietuvos eksportą tiek į ją pačią, tiek į Europos Sąjungos šalis, kurios, gavusios daugiau Pekino užsakymų, dalį gamybos perkeltų į Lietuvą.
„Manau, kad matysime pakankamai gerus skaičius, kalbant apie Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimą“, – aiškino jis.
Kartu ekonomistas akcentavo, kad pastaruoju metu nei Vilnius, nei Pekinas nebeeskaluoja tarpusavio santykių.
„Ta situacija stabilizavosi. Manau, kad tai geras signalas, nes nei viena, nei kita pusė nebenori aštrinti dar labiau tų politinių santykių. Tai geras pamatas ekonominių santykių atstatymui“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, A. Izgorodinas kitiems metams įžvelgia ir didelių kitąmet numatomo Kinijos aktyvėjimo rizikų – dar atlaisvinus COVID-19 suvaržymus, antroji pasaulio ekonomika gali pradėti masiškai supirkinėti žaliavas, konkuruoti su Europa dėl gamtinių dujų. Dėl to, ekonomisto teigimu, didėsiantis Kinijos aktyvumas visoje euro zonoje gali vėl padidinti infliaciją.
Lukas Juozapaitis (ELTA)
