„SanGita“ – taip vadinasi dviejų moterų – Gitanos Aperavičienės ir jos dukros Santos Ventspolienės įkurtas verslas, kuris veikia jau dvejus metus. Gitana pasakoja, kad mintis imtis kepinių kilo spontaniškai.
„Kepdavau kepinius sau, draugams. Viskas vyko namuose. O paskui spontaniškai sugalvojome, kad reikia savo kepyklėlės.
Dukra sužinojo, kad galime gauti paramą, tada gerdamos kavą sugalvojome, kad kepsime tortus. Pasakiau labiau juokaudama“, – juokėsi ji ir tikino, kad juokauti reikia atsakingai.
Gitana pasakoja, kad jos dukra mokėsi finansų vadybos, o ji pati – baigusi buhalterijos mokslus, bet kepti tortus nė viena niekur nesimokiusi.
Gavusios 18 tūkst. Eur paramą moterys virtuvėlę įsirengė Gitanos namo rūsyje.
„Mano sūnus su vyru padėjo mums, susipirkome įrangą“, – sako ji.
Nerti į naują veiklą, kaip tikina, baisu nebuvo. Šeima taip pat yra ūkininkai, valdo 70 hektarų žemės, užsiima grūdininkyste, todėl šie kepiniai, pasak Gitanos, labiau hobis.
„Susikūrėme internetinį puslapį ir kai gavome visus leidimus, kepinių išvykome pardavinėti į turgelį Pakruojyje. Taip po truputį susirinkome savo užsakovus.
Iškart pradėjome nuo tortų“, – atsimena ji.
Netrukus moterys pradėjo kepti ir šakočius, nusipirko visą reikiamą įrangą.
„Nuvykome į Marijampolę, parsivežėme įrangą šakočiams kepti, tas žmogus davė receptūrą, pasakė, kaip kepti ir bandėme.
Reikėjo ir „Youtube“ pažiūrėti, nes nebuvome matę, kaip kepa“, – teigia Gitana ir sako, kad pirmasis šakotis nebuvo labai išvaizdus.
„Reikėjo gal mėnesį treniruotis, o paskui pavyko“, – sako ji ir lygina, kad su sviestu ir su margarinu kepami šakočiai skiriasi, kaip diena ir naktis.
„Žmonės gali atskirti gerą produktą nuo prasto“, – aiškina Gitana.
Dabar, norint iš šios kepyklėlės įsigyti kepinių, juos reikia užsisakyti iš anksto, o vėliau tik atvykti atsiimti arba gaminius moterys klientams atveža pačios.
„Brangus elektrai, degalams, maisto produktams teko didinti ir kepinių kainas. Tortų kainos už kilogramą augo 5-6 eurais.
Brangiausias tortas pas mus – 21 Eur/kg. Tai yra „Napoleono“ ir „Medučio“ hibridas.
Dabar ir į turgelį nebevykstame, nes užsakymų turime daug, tiesiog nebespėjame“, – sako ji ir vardija, kad tarp dažniausių užsakymų – šakočiai ir tortai.
„Vasarą gaminome ir mėsos ar žuvies tortus. Dabar norint užsisakyti, tai reiktų daryti bent prieš porą savaičių“, – sako ji ir tikina nepastebėjusi, kad žmonės šiandien labai taupytų.
„Nepasakyčiau, kad užsako mažiau“, – svarsto Gitana.
Moteris pasakoja, kad virtuvėje reikėtų ir daugiau pagalbininkų, tačiau šiuo metu plėtrą stabdo neapibrėžta situacija dėl energetikos.
„Bet būtų sunku rasti ir norinčių dirbti, nes nelabai yra tokių“, – teigia ji.
„Manau, kad jei gyventume arčiau didesnio miesto, būtų galima labai gerai pragyventi, bet dabar mūsų gyvenamoji vieta gana pakraštyje, toli tiek Pasvalys, tiek Pakruojis, žmonių mažiau“, – sako Gitana, bet užsimena, kad planų buvę ir užsiimti gamyba didesniais mastais, didmenai.
„Bet taip ir neišsipildė viskas. Tada jau ne kažkas lieka ir mums patiems užsidirbti“, – sako ji.
Moterų gaminti šakočiai, kaip užsimena, ne kartą keliavo ir į Daniją, Norvegiją, JK, Ukrainą, Gruziją, Latviją.
