Personalo sprendimų įmonės „Manpower Lit“ vadovė Živilė Švežauskienė atkreipia dėmesį, kad nuo 2023 metų vėl auganti minimali mėnesio alga (MMA) neišvengiamai vers kelti algas ir tiems žmonėms, kurie turi kvalifikaciją, tačiau kurių atlyginimai buvo neaukšti.
„Pradėkime nuo to, kad 2023 metais kyla minimalus darbo užmokestis – net 15 proc. Tai yra rekordinis kilimas per visą laikotarpį. 2021 metais jis irgi buvo pakankamai didelis – 13,6 proc. Tai reiškia, kad jau vien šitas rodiklis, minimalios algos pakilimas, jau lems ir kitų algų augimą‟, – sako Ž. Švežauskienė.
Ji paaiškino, kad minimalus atlyginimas mokamas tik nekvalifikuotiems darbuotojams, tačiau dalies kvalifikuotų darbuotojų algos ir taip būdavo palyginti mažos, tad dabar, pakėlus MMA, faktiškai susilygins su ja.
„Darbdaviai bus priversti, pakėlę algą nekvalifikuotiems, automatiškai perskaičiuoti ir tiems mažiau kvalifikuotiems, nes pagal įstatymus tu negali mokėti minimalios algos, jeigu žmogus dirba kvalifikuotą darbą‟, – teigia bendrovės vadovė.
Kalbėdama apie smulkųjį ir vidutinį verslą ji sako, kad šis segmentas turės ieškoti sprendimų, o kai kurie gali būti nemalonūs.
„Mano vizija būtų, kad 2023 metais nebus bendro 9 proc. augimo. Jeigu mes kalbame apie smulkų ir vidutinį verslą, čia bus klausimas apskritai, kaip išgyventi, nes jau daug kas išnaudota 2022 metais, jeigu jau buvo kažkokie pakilimai. Kelti dar šiais metais, tarkime, tais pačiais 9 proc., aš manau, kad jie neturi resursų‟, – prognozuoja Ž. Švežauskienė.
Jos teigimu, daliai verslo gali kilti išlikimo rizika.
„Bus tiesiog kalbama, kaip išgyventi. Gali būti mažinami etatai, arba, jeigu kas nors išeina, nebepriimami nauji žmonės, viduje persitvarko visa organizacija, kad padengtų kylančius kaštus‟, – galimus sprendimus vardijo pašnekovė.
Pasiteiravus, kaip patiems darbuotojams derėtis dėl didesnių algų šiame nenoriai lėtėjančios infliacijos fone, ekspertė teigia, kad visų pirma, reikia bandyti kalbėtis, užuot tikintis, jog vadovas pakels algą. Taip pat reikia įvertinti, kokia situacija bendrovėje.
„Jeigu komunikacija įmonėje tvarkinga ir viskas skelbiama ir aiškinama, kokia yra situacija, kaip įmonei sekasi, tai tada tu pats supranti iš savo pajautimo, ar gali eiti prašyti tos algos. Gal ir gali, bet tarkime, jeigu sakysi, kad nori 15 proc. pasikelti, gal suprasi, jog įmonė nebus įgali tai padaryti‟, – teigia „Manpower Lit‟ vadovė.
Ji pridūrė, kad jeigu įmonei finansiškai sunku, esama ir kitų būdų paskatinti darbuotojus. Tai būtų papildomų naudų suteikimas, finansiškai neapsunkinantis smulkaus ir vidutinio verslo.
„Ką galima pasiūlyti: patrumpinti darbo savaitę mokant tą patį atlyginimą, suteikiant papildomas išeitines dienas per mėnesį ar per metus‟, – komentavo Ž. Švežauskienė.
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2022 darbo užmokesčio augimo tempas šalyje sieks 13 proc., o 2023 metais – 9,1 proc. Lietuvos bankas gruodį prognozavo, atitinkamai, 12,8 proc. ir 9,1 proc. darbo užmokesčio augimą.
Kalbant apie didžiausius atlyginimus, pastarosiomis dienomis skelbta, kad Lietuvoje keičiasi geriausiai apmokamų profesijų dešimtukas. „Sodros‟ duomenys rodo, jog pirmoje vietoje laikosi finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai.
Ž. Švežauskienė daro prielaidą, kad žmonės nori išsaugoti pinigų vertę, todėl ir orientuojasi į investicijas.
„Lietuviai yra prikaupę nemažas sumas pinigų. Mano nuomone, greičiausiai žmonės suprato: jeigu pinigai guli neįdarbinti, jie praranda vertę, matant infliacijos tendencijas ir visas situacijas. Manyčiau, žmonės atsigręžė į pinigų įdarbinimo paslaugas ir dėl to turbūt suaktyvėjo būtent šita rinka, ji iškilo į viršų“, – sako vadovė.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
