„Kauno geležinkelio mazgas yra vienas svarbiausių „Rail Balticos“ elementų. Tai reikšmingas logistikos centras, sujungsiantis krovinių maršrutus iš Šiaurės ir Vakarų bei Vidurio Europos, tranzitinius krovinius iš Rytų krypties ir Klaipėdos jūrų uosto. Šio mazgo reikšmė ypač svarbi sklandžiai krovinių priežiūrai ir keleivių aptarnavimui, todėl skiriame prioritetinį dėmesį sparčiam jo vystymui“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Kauno stotyje numatoma nutiesti 1435 mm pločio vėžės pagrindinius ir atvykimo bei išvykimo kelius prie esamų Kauno stoties rūmų, o 1520 mm pločio vėžės kelius perkelti į pietinę stoties pusę. Be to, ketinama įrengti geležinkelio kelią ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–HES–Rokai–Jiesia.
Iš viso bus įrengta arba rekonstruota 120,8 km geležinkelio kelių, 70 iešmų, 12 dviejų lygių geležinkelio ir automobilių kelių sankirtų. Visas planuojamas geležinkelio ruožas bus elektrifikuotas, juo važiuos elektra varomi lokomotyvai.
Įrengiant Kauno geležinkelio mazgą taip pat planuojama nutiesti 5 naujus geležinkelio viadukus ir 2 naujus tiltus virš Jiesios upės, rekonstruoti arba išplatinti 5 jau esamus tiltus. Kartu numatoma pastatyti geležinkelio tunelį planuojamam dvikeliui Palemono stoties prieigose, o saugiam pėsčiųjų ir automobilių judėjimui įrengti 7 automobilių tunelius, rekonstruoti automobilių viadukus, įrengti pėsčiųjų perėjas.
„Kauno geležinkelio mazgo plėtra – tai ne tik svarbus žingsnis „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo kontekste. Šio visam „Rail Balticos“ projektui svarbaus geležinkelio mazgo plėtra taps impulsu viso regiono socialiniam ir ekonominiam augimui kuriant naujas transporto jungtis, plėtojant reikiamą infrastruktūrą ir steigiant naujas darbo vietas. Be to, planuojant teritorijas daug dėmesio skiriama ir aplinkosaugai, nes šiame geležinkelio ruože yra „Natura 2000“ teritorija“, – teigia „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
