Kokie buvo 2022-ieji?
„Swedbank“ Finansų rinkų departamento direktorius Marius Ignotas sako, kad 2022 metais rinkoms pateikė išskirtinių iššūkių.
„Nuo karo Ukrainoje iki šuoliuojančios infliacijos ir ją bandančių suvaldyti centrinių bankų agresyvių palūkanų kėlimų. Nepaisant visų sukrėtimų, akcijų rinkos nors ir pakrito 10–30 proc., tačiau nematėme beatodairiškos panikos ar tokių išpardavimų, kaip 2008 metais finansinės krizės metu‟, – metus apibendrina M. Ignotas.
Pasak jo, akcijų rinkoms itin svarbios palūkanų normos, kurios veikia įmones ir investuotojus tiesiogiai per brangstančias paskolas. Taip pat palūkanų normos yra svarbi sudedamoji, vertinant akcijų kainas, nes investuotojai visada vertina alternatyvas – kurias akcijas pasirinkti, o gal verčiau pirkti obligacijas ar kitą turtą.
SEB banko Finansų rinkų departamento analitikas Eduardas Petrulis sako, kad akcijų rinkos šiemet krito gana smarkiai ir pagrindinė to priežastis buvo centriniai bankai ir kylančios palūkanos.
Anot, jo, augant palūkanų normoms rinka praranda priėjimą prie pigių pinigų, kas savaime blogai akcijų rinkoje, dar vienas aspektas – didėja alternatyvos, tai yra, obligacijų pajamingumas, trečia, siekiant sumažinti infliacijos tempą „šaldoma‟ pati ekonomika.
„Eksporto sektoriui konkurencingumo nepridės tokios elektros ir dujų kainos, kokios yra dabar. Situacija šiek tiek aprimusi dėl pilnų (dujų) saugyklų, kas truputį ramina rinką, bet šita problema dar toli gražu nėra išspręsta. Tai tokie maždaug metai buvo – nelabai linksmi investuotojams į akcijas‟, – vertina E. Petrulis.
Žvilgsnis į ateitį: gali būti „netikrų ralių‟ ir recesija
