Išdalijo 30 mln. Eur
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis „Delfi“ aiškino, kad daliai įmonių, kurios yra imlios elektros energijai, elektros pabrangimas turėjo itin didelį poveikį, todėl subsidijų tikslas yra tokioms įmonėms padėti kompensuoti dalį patiriamų išlaidų.
Buvo numatyta, kad teikti paraiškas paramai gauti galėjo tik tos įmonės, kurios buvo įtrauktos į itin paveiktų sektorių sąrašą, joms taip pat buvo numatyti ir kiti reikalavimai.
Kaip aiškino viceministras, įmonė turėjo vykdyti realią veiklą, neturėti arba iki rugpjūčio 31 d. būti nutraukusi prekybinius įsipareigojimus su Rusijos arba Baltarusijos fiziniais ir juridiniais asmenimis. Taip pat įmonei neturėjo būti taikomos tarptautinės sankcijos, o įmonė VMI turėjo būti pateikusi visas reikiamas mokesčių deklaracijas ir kt.
Iš viso paraiškas subsidijai gauti pateikė 1406 įmonės, tačiau subsidijos buvo skirtos ne visoms jos prašiusioms. Jas gavo 1283 įmonės.
Tai, kad pinigų sulauks ne visos, kaip sakė, daugiausia lėmė paaiškėjus, jog įmonės vykdo kitą, nei nurodė, ekonominę veiklą, dalis atsisakė pateikti informaciją apie nutrauktus ryšius su Rusija, Baltarusija.
Iš viso šiai priemonei buvo numatyta skirti 30 mln. Eur, tačiau gavus visus prašymus, kaip tikino, paaiškėjo, kad skaičiuojant pagal anksčiau numatytą galimą skirti maksimalią 500 tūkst. Eur subsidiją įmonei, jų visiems norintiems neužteks, todėl, kad ją galėtų gauti daugiau įmonių, buvo nuspręsta visoms ją proporcingai sumažinti.
„Buvo priskaičiuoti 38,5 mln. Eur, o kadangi priemonei skirta 30 mln. Eur, tai visoms atitikusioms įmonėms suma buvo sumažinta“, – patikslino V. Jurgutis.
Sumažinus maksimalią sumą, didžiausia subsidijos suma siekė 390,9 tūkst. Eur ir buvo skirta dešimčiai įmonių. Kitų laukia mažesnės sumos.
Kaip patikino viceministras, pinigai visas beveik 1,3 tūks. įmonių turėtų pasiekti ir į jų sąskaitas įkristi dar iki Naujųjų.
Sąraše – žinomos įmonės
Tarp didžiausią subsidiją gavusių tokios įmonės, kaip stogo ir fasado medžiagas gaminanti UAB „Eternit Baltic“, akmens vatos gamyba užsiimanti UAB „PAROC“, grindų gamintojas UAB „Bauwerk Group Lietuva“, Suomijos kapitalo Alytaus medienos produktų gamybos bendrovė „Stora Enso Lietuva“.
Taip pat biotechnologijų įmonė UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, AB „Akmenės cementas“, UAB „Juodeliai“, UAB „IKEA Industry Lietuva“, porolono gamybos įmonė UAB „NMF Porolon“ bei PET granulių gamyba užsiimanti UAB „Orion Global pet“.
Bendrai sąraše galima rasti ir tokias įmones, kaip AB „Grigeo“, UAB „Grigeo Packaging“, UAB „LELIJA“, UAB „SKINIJA“, AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“, UAB „Kauno stiklas“.
Įdomu tai, kad vienos didžiausių dujų vartotojų Lietuvoje AB „Achemos“ minėtuose sąrašuose nematyti.
Neseniai pranešta, kad įmonė dėl rinkose brangstančių dujų kainų planuoja dalinai stabdyti gamybą. Apie tai daugiau skaitykite čia.
Lentelėje apačioje – 30 didžiausias subsidijas gavusios įmonės:
Pinigus skirs investicijoms
Redakcija susisiekė su keletu didžiausias subsidijas gavusių įmonių.
Stogo ir fasado medžiagas gaminančios UAB „Eternit Baltic“ finansų vadovė Dalia Janušauskienė pasakojo, kad jiems gamybai reikalinga tiek elektra, tiek gamtinės dujos. O bendrai energijos kainos kilo apie 300 proc.
„Jeigu anksčiau produkto savikainoje ši dalis sudarė apie 3 proc., tai šiai dienai ji yra apie 15 proc. Tai labai išbrangino mūsų produkciją, o mes tampame nebekonkurencingi lyginant su konkurentais“, – teigė ji.
D. Janušauskienė kalbėjo, kad įmonė daugiau dirba su užsienio rinkomis, o kadangi konkurentams kaštai didėjo mažiau, tai įmonę klampina į nepatogią situaciją.
„Priklausomai nuo produkto, kainos didėjo nuo 10 iki 40 proc., kad pasidengtume energijos kaštus“, – teigė įmonės finansų vadovė.
Pasak jos, gaunamos sąskaitos šiuo metu yra padidėjusios nuo 200 tūkst. Eur per metus iki 1 mln. Eur.
„Toks yra skirtumas“, – skaičiavo ji.
Finansų vadovė aiškino, kad gauta subsidija bus panaudota investicijoms, efektyvinti įrengimų veiklą.
„Bus persižiūrima, kur sunaudojame didžiausius energijos kiekius, ką galime pagerinti, kaip ateityje sutaupytume, kad galėtume sunaudoti mažau tiek dujų, tiek elektros“, – teigė ji.
Beveik 392 tūkst. subsidija laukia ir AB „Akmenės cementas“ . Jos direktorius Artūras Zaremba tikino, kad labiausiai jų sąnaudas išpūtė brangusi elektros energija.
„Bet tikrąjį brangimą pajusime nuo Naujų metų. Iki šiol kainos buvo fiksuotos, bet dabar mokėsime biržos kainą.
Metų pradžioje sąnaudos didėjo, atrodė, kad perkame labai brangiai, bet didžiausių pikų pavyko išvengti.
Didžiausio smūgio dar laukiame“, – sakė jis.
Direktorius patikino, kad iš valstybės gaunami pinigai jiems yra labai svarbūs.
„Visi pinigai yra dideli. Mes juos greičiausiai panaudosime investicijoms į nedidelius energetinius projektus, kuriuos esame nusimatę.
Tiesiog yra silpnų vietų, kur galime susitvarkyti. Tai daugiau energijai imlūs kompresoriai, varikliai, mažinsime sąnaudas“, – teigė A. Zaremba.
„IKEA Industry Lietuva“ generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė taip pat skaičiavo, kad įmonė per mėnesį sunaudoja kiek daugiau nei 6 tūkst. MWh.
„Lyginant 2022 ir 2021 kalendorinius metus, vidutiniškai dujų kaina kilo daugiau nei 200 proc. Elektros kaina augo daugiau nei 150 proc.
Kol kas valstybės subsidijų, susijusių su energetikos kainų pakilimu, nebuvome gavę, tačiau jos išties labai reikalingos. Vertiname, kad valstybė iš dalies padengia ženkliai išaugusius energetinius kaštus šiuo laikotarpiu“, – teigė direktorė.
