Šiuo metu Lietuvoje veikia 21674 mažmeninės prekybos įmonės, pernai tokių buvo 20849 – tai 825 bendrovėmis daugiau. Tačiau maisto prekių mažmenininkų skaičius traukiasi, o daugėja prekiaujančių ne maisto prekėmis.
Šiemet per vienuolika mėnesių maistu prekiaujantys mažmenininkai bendrai uždirbo daugiau kaip 4,7 mlrd. Eur pajamų, palyginti su 4,4 mlrd. Eur pernai (7,6 proc. daugiau), o ne maisto gaminių prekyboje šiemet ir pernai gautos pajamos išliko panašios – 5,1 mlrd. Eur.
Maisto prekių pardavėjų pajamų vidurkis per mėnesį išaugo nuo 2,9 mln. Eur (2021 m.) iki 3,1 mln. Eur (2022 m.), o šis rodiklis tarp prekiaujančių ne maisto prekėmis mažėjo nuo 834 tūkst. Eur iki 801 tūkst. Eur.
Maisto prekių mažmeninės prekybos įmonių skaičius krito nuo 6474 pernai iki 6400 šiemet, o ne maisto prekių mažmeninės prekybos bendrovių skaičius augo nuo 14375 iki 15364. Maisto prekyboje dirbančiųjų skaičius mažėjo nuo 48252 pernai iki 47890 šiemet, ne maisto gaminių prekyboje dirbančiųjų skaičius išaugo nuo 56912 iki 59219.
„Pandemija paskatino įmones naujai organizuoti prekybą, didinti pardavimo kanalų skaičių ir mažinti sąnaudas. Maisto prekyboje pastaruoju metu daugėja savitarnos ir fasuotos produkcijos zonų, todėl mažėja poreikis kasininkėms ir produkciją sveriantiems darbuotojams.
Tuo tarpu per metus Lietuvoje buvo įsteigta beveik tūkstantis naujų ne maisto prekybos įmonių, todėl šiame sektoriuje darbuotojų skaičius išaugo 2,3 tūkstančio“, – sako Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ strategijos ir verslo plėtros vadovė.
Per pastaruosius trejus metus mažmeninės prekybos istorijoje fiksuojama mažiausiai bankrotų
Šiuo metu kredito biuras pastebi skirtingas rizikingumo keitimosi tendencijas tarp maisto ir ne maisto prekybos įmonių, tačiau bendrai paėmus jis nėra aukštas. Pagal vėlavimo atsiskaityti riziką po 9 proc. maisto ir ne maisto prekybos įmonių šiuo metu priklauso aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms. Šių metų pradžioje maisto prekybininkų analogiškas rodiklis siekė 12 proc., ne maisto – 14 proc., o 2021 m. pradžioje rodikliai buvo atitinkamai 18 proc. ir 27 proc.
„Džiugu, kad Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius greitai adaptuojasi prie iškylančių ekonominių sunkumų ir randa būdų juos įveikti. Pastebime, kad prekybos bendrovės atidžiau valdo finansinius srautus, taiko trumpesnius atsiskaitymo terminus ir akylai stebi jų laikymąsi, todėl vidutiniai atsiskaitymo terminai šiemet sutrumpėjo iki 40 dienų“, – teigia J. Rojaka.
Tarp maisto prekybos įmonių aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklauso 6 proc. bendrovių, tarp ne maisto gaminių prekiautojų tokių yra 5 proc. Analogiški rodikliai šių metų pradžioje buvo 6 proc. ir 8 proc., kai 2021 m. pabaigoje jie siekė 10 proc. ir 15 proc.
Iš viso nuo 2007 m. Lietuvoje bankrutavo 1009 mažmeninės maisto prekybos įmonės, o pastaraisiais metais bankrotų skaičius keitėsi taip: 2020 m. – 16, 2021 m. – 12, 2022 m. – 14. Daugiausia bankrotų šiame veiklos sektoriuje buvo fiksuojama 2016–2018 m., kai per metus nemokios tapdavo nuo 131 iki 175 įmonių.
Iš ne maisto prekybos mažmenininkų per tą patį laikotarpį bankrutavo 1857 įmonių, iš jų šiemet nemokios tapo 63, pernai – 49, o 2020 m. – 39. Panašiai kaip maisto prekybos sektoriuje, daugiausiai bankroto atvejų buvo fiksuojama 2016–2018 m. – nuo 192 iki 279 kasmet.
Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, abiejuose sektoriuose jau keletą metų išsilaiko panašus skolų skaičius. Šiuo metu kredito biuro sistemoje tarp maisto prekybos mažmenininkų registruota 2240 skolų, kurių suma siekia 2,3 mln. Eur. Metų pradžioje skolų skaičius buvo 2253 (2,6 mln. Eur), o 2020 m. sausį šie rodikliai buvo aukštesni – skolų skaičius – 2471, о bendra jų suma – 2,6 mln. Eur.
Ne maisto prekių mažmenininkai šiuo metu turi 4071 registruotą skolą, kurių suma siekia 7,5 mln. Eur. Šių metų pradžioje šie rodikliai atitinkamai 4107 (6,9 mln. Eur), o 2020 m. pradžioje – 4579 (7,7 mln. Eur).
Vaistinės ir buities prekių pardavėjai – tarp didžiausių ne maisto prekių mažmenininkų
Didžiausių maisto prekių mažmenininkų dešimtukas pagal pernai gautas pajamas rikiuojasi taip: „Maxima LT“ (1,76 mlrd. Eur), „IKI Lietuva“ (719 mln. Eur), „Norfos mažmena“ (587 mln. Eur), „Lidl Lietuva“ (578 mln. Eur), „RIMI Lietuva“ (395 mln. Eur), „Gelsva“ (91 mln. Eur), „Eiginta“ (68 mln. Eur), „Čia market“ (45 mln. Eur), „Gulbelė“ (41 mln. Eur) ir „Grūstė“ (37 mln. Eur).
Ne maisto prekių mažmenininkų dešimtuką sudaro šios įmonės: „Eurovaistinė“ (278 mln. Eur), „Nemuno vaistinė“ (191 mln. Eur), „TOPO grupė“ (182 mln. Eur), „Gintarinė vaistinė“ (167 mln. Eur), „Pigu“ (144 mln. Eur), „Depo Diy LT“ (126 mln. Eur), „Makveža“ (102 mln. Eur), „Ermitažas“ (99 mln. Eur), „Felit“ (94 mln. Eur) bei „Norfos vaistinė“ (69 mln. Eur).
