Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.

Tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais.

Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje, rašoma pranešime.

Minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su asociacijos ministerijai teiktais kompensuojamųjų vaistų antkainiais yra „0“, o esamas pelnas su tuomečiais antkainiais – neigiamas bei dar sumažėsiantis pakeitus vaistų kompensavimo tvarką.

LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad, jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta.

Vis dėlto, kaip nustatė Konkurencijos taryba, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus.
Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kur pabrėžiama, kad nustatant antkainius svarbus net ir 1 centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. Eur pajamų.

Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus, LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo.

SAM, neturėjusi informacijos apie vaistais prekiaujančių bendrovių patiriamus kaštus, rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki šiol, pažymima pranešime.

Vėliau SAM įtvirtino papildomą reguliavimą, pagal kurį vaistinei, norinčiai konkuruoti ir sumažinti antkainį, proporcingai būtų sumažinta ir jai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama vaistinio preparato kainos dalis. Toks reguliavimas panaikino bendrovių ekonomines paskatas konkuruoti, nustatant mažesnes vaistų kainas, ir taip antkainiai faktiškai tapo fiksuoti.

Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad konkurentėms susitarus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ir šiuos vėliau nustačius SAM, buvo apribota kompensuojamuosius vaistus didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu platinančių ūkio subjektų konkurencija.

„Taip vaistais prekiaujančios bendrovės kartu padarė įtaką ministerijai nustatant antkainių dydžius: jeigu konkurentės būtų informaciją ministerijai teikusios savarankiškai ir tarpusavyje nebūtų suderinusios antkainių, šie galėjo būti nustatyti mažesni“, – rašoma pranešime.

Vien ta aplinkybė, kad kainos (ar antkainiai) yra nustatomi privalomais teisės aktais, nereiškia, jog įmonės negali konkuruoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įmonės gali konkuruoti teikdamos savarankiškus pasiūlymus bei duomenis dėl galimų kainų dydžio valstybės institucijai ir taip daryti įtaką pastarosios nustatomoms kainoms.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konkurencijos taisyklių pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai kelios įmonės susitaria teikti suderintą neobjektyvią informaciją valstybės institucijai siekdamos, jog ji priimtų atitinkamą sprendimą.

Įvertinusi Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimo mastą bei kitas aplinkybes, Konkurencijos taryba skyrė baudas: LVA – 7380 Eur, „EVD“ – 2 746 720 Eur, „Siromed Pharma“ – 11 210 Eur, „Eurovaistinei“ – 27 483 740 Eur, „EVRC“ – 1 273 310 Eur, „Limedikai“ – 7 423 360 Eur, Gintarinei vaistinei – 16 701 640 Eur, „Tamro“ – 9 267 520 Eur, „Benu vaistinei Lietuvai“ – 7 722 900 Eur.

Konkurencijos taryba nusprendė kreiptis į SAM su siūlymu įvertinti, ar nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl kurio kompensuojamuosius vaistus platinantiems ūkio subjektams buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – keisti nustatytą reglamentavimą, taip pat – iš naujo nustatyti kompensuojamųjų vaistų didmeninius bei mažmeninius antkainius.

Be to, nuspręsta kreiptis ir į Vyriausybę su siūlymu inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus priimančioms institucijoms mechanizmą, pažymima pranešime.

Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo institucijos svetainėje dienos.

Lietuvos vaistinių asociacija: šiuo sprendimu užmaunamas apynasris asociacijų veiklai

Reaguodama į Konkurencijos tarybos sprendimą pripažinti Lietuvos vaistinių asociaciją (LVA) ir jos nares „Benu“, „Eurovaistinę“ bei „Gintarinę vaistinę“ 2017 metais pažeidus konkurencijos teisę, asociacija išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigia, kad toks sprendimas – absoliučiai nepagrįstas. Anot asociacijos, nebuvo vykdoma jokių neteisėtų susitarimų, konkurencijos teisė nepažeista.

Gintarinė vaistinė

„Šios dienos Konkurencijos tarybos sprendimą vertiname kaip prasilenkiantį su Lietuvoje ir Europos Sąjungoje nustatytomis teisinio reguliavimo normomis. Šį sprendimą bei skirtas finansines sankcijas LVA ginčys teismine tvarka. Kadangi konkurencijos teisei nenusižengėme, neturime nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus mums.

Konkurencijos taryba, vykdydama puspenktų metų trukusį tyrimą, priėjo išvados, kad LVA ir jos narės 2017 metais neva sudarė neteisėtą susitarimą, siekdamos netiesiogiai nustatyti naujus kompensuojamųjų vaistų antkainius ir apriboti konkurenciją šiais antkainiais.

Tai – netiesa. Jokių neteisėtų susitarimų nebuvo. LVA siūlymai, 2017 metais pateikti valdžios institucijoms, buvo parengti pagal viešus rinkos duomenis, nesikeičiant komerciškai jautria ar konfidencialia informacija tarp LVA narių. Šiuos siūlymus asociacijos vardu teikėme preciziškai laikydamiesi teisės aktų, užtikrinančių asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose.

Kompensuojamųjų vaistų antkainių pakeitimus 2017 m. apskritai inicijavo pati Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), o ne LVA ar asociacijai priklausantys vaistinių tinklai. Šiam klausimui spręsti ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, į kurią kartu su pacientų organizacijomis, valstybinių įstaigų ir kitų organizacijų atstovais buvo pakviesta ir LVA. Šioje grupėje dalyvavome tik stebėtojo teisėmis, sprendimų priėmimo procesuose dalyvauti negalėjome.

Dalyvaudami darbo grupėje, pagal LVA narių skaičiavimus, kurie buvo paremti viešai prieinamais visos rinkos duomenimis, parengėme bendrą LVA pasiūlymą. Šis pasiūlymas niekaip neribojo vaistinių konkurencijos, o diskusijos tarp LVA narių vyko griežtai laikantis konkurencijos taisyklių. Parengtą LVA siūlymą pateikėme ministerijos darbo grupei – tai įprastas asociacijos dalyvavimas teisėkūros procese, niekaip nepažeidžiantis konkurencijos teisės. Mūsų pasiūlytas vaistų antkainių modelis SAM darbo grupėje buvo atmestas.

Kitaip tariant, esami kaltinami tuo, jog dalyvaudami teisėkūros procese pateikėme bendrą asociacijos siūlymą, prieš tai surinkę narių pozicijas ir jas apibendrinę. Natūralu, kad dalyvaudami SAM sudarytoje darbo grupėje teikėme savo poziciją, nes asociacijos tikslas yra atstovauti savo narių interesams teisėkūros procesuose. Pabrėžiu, kad Lietuvos vaistinių asociacija dalyvavo, dalyvauja ir toliau dalyvaus visuose valstybinių institucijų darbo grupėse, kur yra kviečiama ir kur sprendžiami klausimai, galintys paliesti Lietuvos vaistinių veiklą.

Todėl šis Konkurencijos tarybas sprendimas aktualus ne tik mūsų sektoriui. Po jo iškyla aktualus klausimas, kaip ateityje turės dirbti visos verslo interesams atstovaujančios asociacijos, kaip jos galės užtikrinti savo konstitucinę teisę dalyvauti teisėkūros procesuose, jei jų apibendrintų siūlymų teikimas gali būti laikomas konkurencijos teisės pažeidimu“, – komentuoja Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

„Gintarinė vaistinė“: konkurencijos teisės nepažeidėme

„Gintarinė vaistinė“ ir UAB „Limedika“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė komentuoja, kad pozicija dėl šiandien paskelbto Konkurencijos tarybos sprendimo yra aiški ir nedviprasmiška: konkurencijos teisės nepažeidė, jokiuose neteisėtuose susitarimuose nedalyvavo.

„Todėl išnaudosime visas teisines galimybes, siekdami paneigti šiuos kaltinimus ir skirtų finansinių sankcijų pagrįstumą“, – rašoma direktorės komentare.

Kaip rašoma pranešime, Konkurencijos tarybos išvados – šokiruojančios.

„Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2017–2018 m. laikotarpiu ėmėsi vaistų kainodaros reformų. Viena iš jų – kompensuojamųjų vaistų antkainių keitimas. SAM 2017 m. pati pakvietė vaistinių tinklus vienijančią organizaciją – LVA – į darbo grupę, kurioje buvo svarstomi variantai, kaip galėtų būti keičiami antkainiai. „Gintarinės vaistinės“ atstovai teikė siūlymus asociacijai dėl naujos vaistų antkainių sistemos, parengtus pagal viešus rinkos duomenis. LVA, atstovaudama vaistinių tinklams, pateikė SAM darbo grupei bendrą savo narių pasiūlymą dėl antkainių. Konkurencijos taryba šiuo atveju nustatė pažeidimą, teigdama, kad rinkos dalyviai turėjo teikti atskirus pasiūlymus.

Nei UAB „Gintarinė vaistinė“, nei UAB „Limedika“ niekada nėra sulaukusi SAM kvietimo ar prašymo pateikti pasiūlymus dėl antkainių. Taip pat iki šios dienos nebuvau informuota apie tai, kad savo poziciją pateikėme netinkamu būdu ar forma. Iki šiol už asociacijų teikiamus pasiūlymus, parengtus atstovaujant savo narių interesams, niekuomet nebuvo baudžiama. Asociacijų tikslas ir yra atstovauti visiems savo nariams ir teikti bendrus pasiūlymus jų vardu.

Man sunku pasakyti, kaip šis LVA pasiūlymas galėjo apriboti konkurenciją. SAM darbo grupė turėjo visus reikalingus duomenis apie vaistų rinką ir visas galimybes kritiškai vertinti kiekvieną teikiamą pasiūlymą. Galiausiai, ši darbo grupė nutarė atmesti LVA pasiūlymą ir patvirtinti kitokius antkainių dydžius. Taigi, SAM sprendimas buvo visiškai savarankiškas – LVA ir vaistinių tinklai tam neturėjo reikšmingos įtakos“, – komentuoja R. Bagdonavičienė.

Kaip tvirtina direktorė, formuodamos savo pasiūlymus „Gintarinė vaistinė“ bei „Limedika“ neperžengė konfidencialumo ribų, nesikeitė jautria komercine informacija su savo konkurentais, nesitarė dėl antikonkurencinių veiksmų.

„Esame nustebę, kad asociacijos ir jos narių dalyvavimas šiame SAM inicijuotame procese, kuris niekuo nesiskyrė nuo kitų valdžios institucijų organizuojamų teisėkūros procesų, gali būti traktuojamas kaip netinkamas ir prieštaraujantis konkurencijos teisei. Todėl šiandien Konkurencijos tarybos priimtą sprendimą vertiname kaip neturintį teisinio pagrindo ir planuojame jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Pasitikime nepriklausoma Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų sistema – išnaudosime visas prieinamas galimybes ginti savo poziciją ir neabejojame, kad teisminiu keliu pavyks paneigti mums mestus kaltinimus bei atstatyti reputacinę žalą.

Dėsime visas pastangas, kad didžiulės netikėtos ir, mūsų vertinimu, visiškai nepagrįstos finansinės sankcijos neatsilieptų kasdienei „Gintarinės vaistinės“ ir „Limedikos“ įmonių veiklai. Šį reikšmingą iššūkį esame pasiruošę valdyti finansinių instrumentų pagalba, todėl tai neturės įtakos darbuotojų atlyginimams ir vaistų kainoms vaistinėse“, – teigia R. Bagdonavičienė.

Vaistinėje

„Eurovaistinė“: savo veiksmų teisėtumą ginsime teisiniu keliu

„Eurovaistinės“ Komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė taip pat komentuoja, kad sprendimas yra nepagrįstas ir jį skųs.

„Šioje situacijoje visiškai neįžvelgiame konkurencijos teisės pažeidimo. Priešingai – asociacijų, kurios atstovauja su svarstomais teisės aktų pokyčiais susijusias subjektų grupes, įtraukimas į valstybės vykdomus teisėkūros procesus bei jų bendrų pozicijų išsakymas yra normali demokratinės valstybės praktika, ir tai neturi nieko bendra su įmonių konkurencija rinkoje. Taip pat svarbu pažymėti, kad sprendimus, ką įtraukti į teisėkūros konsultacijų procesą, kokių duomenų prašyti ir pan., priėmė teisėkūros proceso iniciatorius – LR Sveikatos apsaugos ministerija, ir šiame procese, greta LVA, dalyvavo ir Lietuvos pacientų forumas, didmenininkų asociacija ir kt.

Todėl iš esmės nesutinkame su Konkurencijos tarybos pozicija ir savo veiksmų teisėtumą esame pasiruošę ginti teisiniu keliu.(...) Kaip asociacijos narys dalyvaudami teisėkūros procese ir pateikdami duomenis, kurių mūsų prašė reguliuojanti institucija, jokiu būdu nesiekėme riboti konkurencijos rinkoje ir negalėjome įtarti, kad teisėkūros procesas būtų įvardintas konkurencijos teisės pažeidimu. Kaip minėjome, tai yra itin neįprastas konkurencijos taisyklių aiškinimo ir taikymo atvejis, ir mes iš esmės nesutinkame su tokia Konkurencijos tarybos pozicija. Visiškai tikime savo veiksmų teisėtumu ir esame pasiruošę įrodyti tai teisiniu keliu“, – komentuoja R. Lipnevičiūtė.