Parlamentarai praėjusią savaitę priėmė svarstyti tokias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas. Iniciatyvos autoriaus Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio teigimu, nauja tvarka skatins surinkti perdirbamą plastiką, o jo perdirbėjai turės daugiau motyvacijos veikti, tuo metu gamintojams teks persvarstyti veiklos kryptį.
Pasak K. Adomaičio, dabar galiojantis vadinamasis plastiko mokestis „nėra toks menkas“.
„Jis šiuo metu sudaro Lietuvai 13 mln. eurų per metus. Tiktai mažai kas apie jį kalba. Jis yra susietas tiesiogiai su tuo, kiek plastiko pakuočių neperdirbame. Reikia pastebėti, kad neperdirbtų plastiko pakuočių kiekis Lietuvoje didėja – maždaug po 1 tūkst. tonų arba daugiau. Tai reiškia, kad automatiškai didės ir mūsų įmokos į Europos Sąjungos biudžetą – iki 1 mln. eurų per metus“, – pristatydamas pataisas teigė parlamentaras.
„Turime imtis priemonių, kad tie pinigai liktų Lietuvoje, kad plastiko pakuočių gamintojai pertvarkytų savo pakuotes, kad jos būtų perdirbamos, kad iš tiesų papildomas rūšiavimas atneštų rezultatą, kad ką atrūšiuojame, tą ir perdirbame“, – tvirtino K. Adomaitis.
Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė Laima Nagienė akcentavo, kad perdirbamą kiekį būtina kontroliuoti: „Dabar didžioji dalis nukeliauja ne į perdirbimą, o į deginimą“.
Ji įsitikinusi, kad plastiko pakuočių surinkimas turi keistis: „Galbūt dar smulkiau rinkti ir tai, kad atsirastų pakuotės, kurios yra neperdirbamos, keliauja į deginimą, o tas, kas perdirbama, keliautų į kitus konteinerius ir taip toliau“.
K. Adomaitis pabrėžė, kad visoje ES labiau reguliuojant plastiko perdirbimą, neleidžiant jo eksportuoti ar importuoti, keisis ir reikalavimai tokio plastiko gamybai bei tvarkymui.
„Manipuliavimas pažymomis atsiranda labiausiai ne iš gamintojų, o iš atliekų tvarkytojų pusės. Kol gamintojams neskauda, jie nelabai rūpinasi susitvarkyti“, – tvirtino K. Adomaitis.
Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas pasigedo gamintojų požiūrio į pataisas – jis mano, kad gamintojai dėl griežtėsiančių reikalavimų labiau rūpintis, kad jų į rinką patiektas plastikas būtų perdirbamas, patirs išlaidas ir jas perkels vartotojams.
„Sveikintina, kad perkeliama nuo vartotojo ant gamintojo ta pareiga būti labiau ekologiškiems. Kaip manote, ar gamintojai paskui negrąžintų vartotojams padidindami kainas“, – teigė K. Vilkauskas.
Pasak pataisų iniciatoriaus, bus ir palaikančių, ir nepritariančių šiam sprendimui.
„Tie, kurie nori vis dėlto susitvarkyti plastiko perdirbimo situaciją, tikrai palaikys, o kuriems tai vers kažkaip persitvarkyti, tai to palaikymo bus sunkiau sulaukti“, – teigė K. Adomaitis.
Jis taip pat pripažino, kad galimybė verslui nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą panaudotų plastiko ir PET pakuočių atliekomis pakeis situaciją.
„Tie produktai, kurie bus plastiko pakuotėse, taps mažiau konkurencingi, negu tie, kurie bus pakuotėse, kurias lengviau perdirbti. (...) Jeigu mes mokesčio naštą perkeliame tiesiogiai gamintojams, tiekėjams, tai jie, galbūt, dalis įtrauks, dalis sugalvos kaip persitvarkyti ir naudoti perdirbamo plastiko pakuotes, kita dalis, jeigu nesugalvos, tai turės kažkiek pabranginti savo produktus. Bet tokiu atveju, atsakingi už tai bus tie, kas perka tokius produktus, kas tiekia tokius produktus. Susimokės tą mokestį būtent tie, kurie atsakingi už jo naudojimą“, – kalbėjo pataisų autorius.
Seimo pradėtos svarstyti pataisos numato, kad nuo 2024-ųjų metų atsirastų finansinė paskata pakuočių gamintojams ir importuotojams sparčiai didinti pakuočių perdirbimą, taip sumažinant Lietuvos įnašą ES už neperdirbtą plastiką.
Lietuvos įmoka į ES biudžetą 2022 metais sieks apie 13 mln. eurų. Taršos mokestis visoms ES šalims yra vienodas – po 800 už toną, tačiau Lietuva yra išsiderėjusi nuolaidą ir moka mažiau.
Dabar Lietuvos užduotis perdirbti 55 proc. plastiko taros. Šalyje per metus susikaupia apie 90 tūkst. tonų šių atliekų.