„Žvelgiant į mūsų eksporto kompoziciją, Kinija niekada nebuvo reikšmingas mūsų ekonomikos partneris ir dar prieš visas eskalacijas mūsų eksportas į Kiniją sudarė vos vieną procentą viso eksporto iš Lietuvos. Paskutiniais duomenimis, dabar eksportas į Kiniją sudaro apie 0,2 proc. viso eksporto, kuris iškeliauja iš Lietuvos. Išties tai nėra reikšmingas ekonomikos partneris ir matome augimą kitose srityse, su kitais ekonomikos partneriais, tiek ir pietryčių Azijoje, tiek ir su kitomis valstybėmis. Tai, manau, kad bendras atsvėrimas šios rinkos tikrai yra didesnis nei bet kokie galimi netekimai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
Be to, trečiadienį Europos Sąjungai kreipėsi į Pasaulio Prekybos Organizacija (PPO) su prašymu sudaryti kolegijas dviem prekybos ginčams su Kinija spręsti, iš kurių vienas – susijęs su Lietuvos ir ES eksportu, kurio sudėtyje yra produktų iš Lietuvos. Vis tik, ministrė atkreipia dėmesį, kad Lietuva šioje situacijoje nėra palikta viena.
„Visgi esame vieninga rinka, esame ES rinkos dalis, tai dirbtiniai ribojimai, kurie yra taikomi Lietuvai, natūralu, kad jie yra taikomi ir visai ES. Todėl, man atrodo, yra labai svarbu, kad su Lietuva drauge vienoje eilėje stovi ir kitos valstybės ir pripažįsta, kad šis skundas nėra klausimas tarp Kinijos ir Lietuvos, tai klausimas tarp Kinijos ir visos ES“, – pažymėjo G. Skaistė bei pridūrė, kad ES privalo kalbėti vieningu balsu.
ELTA primena, kad, Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.
