Anot jų, dalis kaimyninėje šalyje taikomų sprendimų galėtų būti taikomi Lietuvoje – juos analizuos ir iki metų pabaigos konkrečius pasiūlymus, kaip tobulinti migracijos sistemą, pateiks parlamente suburta specialioji darbo grupė.
Pirmadienį Seimo Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje už migraciją ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą atsakingų Lenkijos institucijų atstovai su Lietuvos migracijos politikos formuotojais aptarė savo šalyje taikomas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras.
Kaip buvo pristatyta, užsieniečiams Lenkijoje būtina turėti leidimą dirbti, kuris išduodamas 3 metams, prieš tai patikrinus, ar to paties darbo nenorėtų dirbti Lenkijos ar Europos Sąjungos pilietis. Tokia tvarka taikoma visiems sektoriams, išskyrus sezoninį darbą, kuriam išduodami atskiri leidimai, galiojantys 9 mėnesius.
Supaprastintas įdarbinimo procedūras nuo 2007 m. Lenkija taiko Ukrainos, Baltarusijos, Armėnijos, Sakartvelo piliečiams. Prasidėjus karui Ukrainoje, tvarka šios šalies gyventojams palengvinta dar labiau.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Elenos Leontjevos, Lenkijoje suvokiama trečiųjų šalių darbuotojų svarba šalies ekonomikai, o jų įdarbinimo tvarka formuojama siekiant kuo labiau patenkinti darbo jėgos trūkumą įvairiuose ūkio sektoriuose.
Tuo metu Lietuvoje, kaip pastebi ekspertė, kokių sričių darbuotojų reikia nustato valstybė.
„Lenkijos migracijos sistema dirba tokiu pagrindu, kad jūs atsiliepiate į realius ūkio poreikius ir prašymus atvežti žmonių į vieną, kitą, trečią sektorių“, – grupės posėdyje į svečius iš Lenkijos kreipėsi E. Leontjeva.
„Lietuvoje kol kas esame situacijoje, kai valstybės institucijos – per kvotas, (trūkstamų profesijų – ELTA) darbuotojų sąrašus – tarsi formuoja požiūrį, kiek Lietuvai reikia darbuotojų iš užsienio.
Pagrindinė trintis ir atsiranda tarp to, ką įsivaizduoja valstybė kaip tą poreikį ir ko realiai reikia ekonomikai“, – kalbėjo ji.
J. Džiugelis: procedūros Lietuvoje galėtų būti lankstesnės
Darbo grupės pirmininko Justo Džiugelio teigimu, Lenkijoje imigracijos procedūros yra lankstesnės nei Lietuvoje.
„Akivaizdu, kad Lenkijoje tos procedūros trunka trumpai, tiesiog reikia pateikti žmogui prašymą, kad jis galėtų atvykti dirbti“, – Eltai sakė J. Džiugelis.
Parlamentaras svarsto, kad reikėtų pasekti pietinių kaimynų pavyzdžiu ir daugiau dėmesio skirti įmonių perkėlimo procedūroms, reglamentuoti laikinojo įdarbinimo įmonių veiklą – kas, anot jo, Lenkijoje egzistuoja, o Lietuvoje – dar nepadaryta.
„Turėtume susitelkti ir reglamentuoti laikinojo įdarbinimo įmones, kad Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai galėtų palankiau įdarbinti reikiamus tiek aukštos kvalifikacijos darbuotojus, tiek faktiškai trūkstamų profesijų sąrašuose esančius žmones – kad tie procesai vyktų šiek tiek sklandžiau“, – kalbėjo politikas.
Savo ruožtu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad nors konkrečių atsakymų į savo klausimus posėdyje neišgirdo, pagirtina, kad Lenkija yra konkrečiai įvardijusi ekonomikai svarbias sritis, kuriose darbo jėgos reikia, be to, taiko atskirą įdarbinimo tvarką sezoniniams darbams.
„Jie labai aiškiai yra identifikavę, kas yra labai reikalinga ekonomikai – ta proveržio sritis – taip pat, dėl sezoninių darbų žemės ūkyje. Tai, sakyčiau, toks fantastinis dalykas“, – Eltai sakė D. Arlauskas, patikinęs, kad atskiros įdarbinimo sezoniniams darbams procedūros galėtų būti taikomos ir Lietuvoje.
„Jei galėtume ir mes formuoti tuos tokius poreikius – galbūt nebūtinai žemės ūkis, gal net ir statyba, jei tai yra sezoniniai kažkokie tai darbai. (...) Kitas dalykas, kad kai kurioms profesijoms nustatytas maksimalus vieno mėnesio terminas – labai aiškiai, kad vieno mėnesio laikotarpyje verslininkas gali tikėtis atsivežti darbuotoją“, – kalbėjo darbdavių atstovas.
Teiks pasiūlymų paketą
J. Džiugelis sako, kad įdarbinimo procedūros bus tobulinamos, bendradarbiaujant abiejų šalių vidaus reikalų ministerijoms, o pati darbo grupė atliks lyginamąją įdarbinimo procedūrų tvarkos analizę.
Darbo grupė iki metų pabaigos taip pat ketina parengti rekomendacijas, kaip Lietuvos migracijos politiką tobulinti kitąmet. Pasiūlymų paketas bus pateiktas Seimo valdybai.
„Bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, su migracijos politikos formuotojais ir ekspertais parengėme tam tikrą dokumentą, kuris šiuo metu finalizuojamas. Ten bus tam tikros rekomendacijos, kurios bus teikiamos Valdybai“, – teigė J. Džiugelis.
Užsieniečių įdarbinimo procedūros jau paprastinamos
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai, kuriais palengvintos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūros.
Pataisomis siekta lengvinti užsieniečių įdarbinimo tvarką ir, visų pirma, į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų ,sukurti jiems patrauklią imigracijos sistemą. Taip pat viliamasi spręsti įtemptos darbo rinkos problemas, verslui jau ilgokai kalbant apie beprecedentį darbuotojų stygių.
Pagal naująją tvarką užsienietį pakvietusiam verslui užtenka informuoti Užimtumo tarnybą tik apie darbuotojo kvalifikaciją arba darbo patirtį, o ne apie abu, kaip buvo iki tol. Be to, jei siūlomas atlygis viršija vidutinį darbo užmokestį, reikalavimas negalioja. Taip pat aukštos kvalifikacijos kandidatams nebereikia atlikti darbo rinkos testo.
Iki šiol norint įdarbinti užsienietį darbdaviui reikėjo pateikti informaciją apie asmens kvalifikaciją ir darbo patirtį. Išimtinės sąlygos galiojo tik MD administruojamo patvirtintų įmonių sąraše esančioms įmonėms.
Tuo metu nuo kitų metų sausio nuo 4 iki 3 mėn. trumpinamas leidimų laikinai gyventi išdavimo nekvalifikuotiems darbuotojams terminas, aukštos kvalifikacijos darbuotojams – iki mėnesio. Leidimą gyventi užsienietis nuo kitų metų galės gauti dar būdamas užsienyje.
