Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą, palyginti su spaliu, lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo šalies ekonominės padėties perspektyvų per ateinančius 12 mėn. vertinimas, rašoma departamento pranešime žiniasklaidai.
Lapkritį, palyginti su spaliu, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo 7 procentiniais punktais (nuo 9 iki 16 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 9 procentiniais punktais (nuo 58 iki 49 proc.).
Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su spaliu, taip pat buvo optimistiškesnės: gyventojų, besitikinčių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo dalis padidėjo nuo 15 iki 18 proc., manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais (nuo 29 iki 21 proc.).
Lapkritį, kaip ir spalį, 40 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 56 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (spalį – 57 proc.).
Lapkritį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek geriau nei spalį: 15 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 39 proc. – kad pablogėjo (spalį – atitinkamai 14 ir 43 proc.), rašoma pranešime.
Lapkritį 29 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 20 proc. – mažiau (spalį – atitinkamai 26 ir 22 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
Per metus (2022 m. lapkritį, palyginti su 2021 m. lapkričiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7 procentiniais punktais. Tai lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.
„Palyginti su 2021 m. lapkričiu, gyventojų teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 21 iki 15 proc., manančiųjų, kad padėtis pablogėjo, dalis padidėjo nuo 23 iki 39 proc.“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.
Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 21 iki 18 proc., teigiančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo nuo 17 iki 21 proc.
Per metus gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais (nuo 21 iki 16 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 10 procentinių punktų (nuo 39 iki 49 proc.).
Lapkritį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, ketinančių per ateinančius 12 mėn. mažiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan., dalis padidėjo nuo 16 iki 20 proc.
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą lapkritį gyventojai vertino šiek tiek geriau nei spalį: 8 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 74 proc. – kad pablogėjo (spalį – atitinkamai 6 ir 78 proc.).
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, kaip ir praėjusį mėnesį, 51 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 8 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (spalį – 10 proc.).
„Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 45 proc. gyventojų, 19 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (spalį – atitinkamai 41 ir 22 proc.)“, – rašoma pranešime.
Lapkritį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 69 iki 60 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 9 proc. gyventojų (spalį – 6 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime lapkritį skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis buvo minus 9, kaime – minus 10. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8, kaime –3 procentiniais punktais.
„Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą mieste lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo optimistiškesnis šalies ekonominės padėties per ateinančius 12 mėn. vertinimas: miesto gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, palyginti su spaliu, dalis padidėjo nuo 9 iki 15 proc., o manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 61 iki 48 proc.“, – dėstoma pranešime.
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaimo gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketino išleisti mažiau.
