Pirmoji „Wolt Market“ parduotuvė Vilniaus Kauno g. duris atvėrė pernai balandį. Nuo to laiko klientų ir užsakymų skaičius kas mėnesį augo dviženkliu tempu.
Lietuvoje tokia parduotuvė – ne vienintelė, viena veikia Kaune, netrukus atsidarys ir Klaipėdoje. Dar viena parduotuvė planuojama Vilniuje, tačiau konkretesnių planų „Wolt Market“ kol kas neatskleidžia.
Apsilankėme Vilniaus Naujamiestyje įsikūrusioje tamsiojoje parduotuvėje (angl. dark store), į kurią pirkėjai paprastai neužsuka, mat čia tik surenkamos prekės per programėlę pateikus užsakymus.
Vis dėlto yra galimybė įžengti vidun ir patiems atsiimti užsakymą, todėl tai laikoma hibridine parduotuve. Tačiau pirkėjai laisvai čia vaikščioti ir rinktis prekių negali. Delfi kviečia pasižvalgyti, kaip iš vidaus atrodo 350 kv. m tamsiosios parduotuvės darbas.
„Pirmiausia kuriamės miesto centre, kur didžiausias tankumas ir poreikis mūsų paslaugoms. Mūsų klientas – tas, kuris turi pinigų, bet neturi laiko, labiau vertina laiką namuose skaitant knygą ar būnant su vaikais. Žinoma, dalis lietuvių mėgsta liesti prekes ir eiti apsipirkinėti, tačiau kiek tai užtrunka“, – pasakoja „Wolt Market“ vadovas Evaldas Vagnoris.
Užsakymus surenka per kelias minutes
Iki 15 prekių užsakymas čia surenkamas vidutiniškai per 4 min., o kurjerių pristatomas per pusvalandį. Per dieną iš viso įvykdoma keli šimtai tokių užsakymų.
„Labai abejoju, ar jūs perėję per gatvę į parduotuvę per 4 minutes į krepšelį pasiimsite 15 produktų“, – šypsosi jis.
Pasiekti tokį efektyvumą padeda parduotuvės išdėstymas, išmanusis prekių nuskaitymas. Parduotuvėje vienu metu dirba keli surinkėjai, tačiau jie vienas kitam netrukdo, niekas nesipainioja po kojomis, nesidaužo vežimėliais, čia nėra ir eilių prie kasų, todėl įvykdyti vieną užsakymą įmanoma per kelias minutes.
Vos tik „įkrenta“ naujas užsakymas, surinkėjas griebia prekių vežimėlį su planšete ir gyvatėle keliauja tokiu pačiu nustatytu optimaliu maršrutu ir paeiliui renka prekes. Lentynos sužymėtos raidėmis ir skaičiais, kiekvienas produktas čia turi savo vietą, taip pat ir BAR kodą, kurį nuskenavus ekrane pasirodo prekės nuotrauka.
Nuskenavęs prekę darbuotojas pažymi, kad ją įdėjo, kol galiausiai visą užsakymą supakuoja į krepšius, ant jų užrašo užsakymo numerį ir sistemoje pažymi, kad užsakymas paruoštas. Pro šalį važiuojantis „Wolt“ kurjeris sustoja ir kartu su maisto iš restoranų užsakymais pristato ir maisto produktus, nes naudojama ta pati „Wolt“ programėlė ir kurjerių bazė.
Tiesa, paprastai rytais būna mažiau užsakymų, jų pagausėja nuo pietų, o piką pasiekia nuo 17 val., kai gyventojai po darbų vyksta namo. Parduotuvė dirba iki 23 val., o vieną populiariausių prekių – alkoholį – kurjeriai pristato tik iki 19 val.
„Ryte nedidelis srautas užsakymų, dažniausiai tai – mamos, auginančios vaikus, ar dirbantieji iš namų. Dažniausiai žmonės vėlai vakare nurimsta, niekas vakarienės 22 val. namie neruošia, todėl poreikio dirbti visą naktį nėra. Taigi prekes pristatome iki 23 val., o alkoholį – 19 val., nes norime suspėti, pagal įstatymo apibrėžtas valandas“, – pasakoja E. Vagnoris.
Konkuruoja greičiu ir kaina
Konkurencija su kitais maisto el. prekybos žaidėjais – pakankamai arši. Pernai rudenį startavo pavėžėjimo platformos „Bolt“ tamsioji parduotuvė „Bolt Market“. Su kitais rinkos dalyviais bandoma konkuruoti pristatymo greičiu ir kaina.
Priklausomai nuo atstumo ir miesto, prekės iki 3 km atstumu „Wolt“ dažniausiai pristato nemokamai, o nuo 3 km kas 500 m prisideda po 0,5 Eur. Prekės nuo šios parduotuvės pristatomos 6 km spinduliu. Kaune prekės pristatomos nemokamai.
Dar vienas tamsiųjų parduotuvių privalumas – gaminant namuose ir pritrūkus produktų, galima užsisakyti ir vieną prekę. „Wolt Market“ vadovas patikslina, kad minimalus krepšelio dydis – 10 eurų, tad po vieną prekę niekas dažniausiai neperka.
O prekių populiarumas svyruoja, priklausomai nuo savaitės dienos, pavyzdžiui, pirmoje savaitės pusėje populiarios košės, sauskelnės. Tarp populiariausių kategorijų – maistas vaikams, daržovės, vaisiai, pieno produktai, mėsa.
Alkoholis į šį sąrašą taip pat patenka, bet tai nėra pirmo būtinumo prekė: „Jis dažnai atsiduria krepšelyje, bet ne taip dažnai kaip gaivieji gėrimai, vanduo ar bananai, pomidorai ar kitos šviežios daržovės.“
„Kartais matome, ką žmonės valgys vakarienei, pavyzdžiui, perka čili, pupelių ir faršo, tai žinome, kad bus tako“, – juokiasi E. Vagnoris.
Kainos gali būti šiek tiek didesnės nei fizinėse parduotuvėse
Kaip bebūtų keista, šiuo metu tarp populiariausių prekių – brangesnės kategorijos ledai, mat šiuo metu jiems akcija. Tad panašu, kad žmonės ir čia ieško nuolaidų.
Kai kurios prekės „Wolt Market“ gali kainuoti daugiau nei įprastoje fizinėje parduotuvėje, tačiau akcijų metu jos gali būti pigesnės, atkreipia dėmesį vadovas.
„Tarkime, grietinė – neturime visų įmanomų gamintojų, bet tikrai turime, ką pasiūlyti ta pačia kaina ar su nuolaida, turime ir 30–50 proc. akcijų. Kas netingi – randa“, – tikina vadovas.
Štai keletas pavyzdžių: „Rokiškio“ naminis sūris „Wolt Market“ – 2,39 Eur su akcija, kai įprasta kaina – 3,29 Eur. Pastaroji kaina nurodyta ir „Rimi.lt“, o turint nuolaidų kortelę, sūris kainuos 2,63 Eur. „Barboroje“ be akcijos kaina – 2,79 Eur.
„Lavazza Club“ maltos kavos skardinė „Wolt Market“ – 6,49 Eur, „Barboroje“ – 7,69 Eur, „Rimi.lt“ – 8,39 Eur, su akcija – 5,03 Eur.
Kai kurie vaisiai „Wolt Market“ šiek tiek brangesni, pvz., prinokęs mangas kainuoja 3,29 Eur, „Barboroje“ – 1,99 Eur arba 2,39 Eur su akcija, „Rimi.lt“ – 2,89 Eur.
Jogurtai „Dobilas“ taip pat brangesni – 300 g indelis „Wolt Market“ kainuoja 2,49 Eur, kai „Rimi.lt“ – 2,25 Eur, „Barboroje“ – 1,99 Eur.
„Nesame tokie dideli kaip prekybos tinklai, kai galėtume ateiti ir tiekėjams sakyti, kokios kainos mums reikia. Norime bendradarbiauti, kartais tas kainas sulyginame net iš savo kišenės, jeigu norime parduoti. Prieisime dar iki to, kai užsiauginsime kiekį, apyvartą ir raumenis, tada su tiekėjais galėsime turėti kitokią diskusiją dėl kainų.
Nenorime jų ir spausti, nes dėl to nukenčia kokybė. Norime, kad su mumis norėtų dirbti, bet tai nėra lengva. Po truputį atradome savo tiekėjų būrį – Baltijos šalyse jų turime apie 160. Sakyčiau, kad per daug, nes sunku dirbti ir derėtis. Norėtųsi turėti 10 didelių tiekėjų, nes dabar tokia rinka, kai mums diktuoja savo sąlygas“, – aiškina E. Vagnoris.
„Wolt Market“ asortimentą sudaro apie 2500 prekių. Palyginus su didžiaisiais tinklais, pasirinkimas ne toks ir didelis. Vadovo teigimu, orientuojamasi į savaitės apsipirkimo arba pirmo būtinumo prekes.
„Galime išplėsti asortimentą iki pieštukų ar šunų maisto, turime ir jų, bet tų prekių niekas nepirks kelis mėnesius. Norime, kad prekės judėtų, o ne užimtų vietos. Mūsų 90 proc. prekių per mėnesį „apsisuka“. Yra tam tikrų prekių, kurios „juda“ lėtai, tarkime, ilgo galiojimo gėlės, bet ir jos randa savo pirkėją“, – pažymi pašnekovas.
„Yra metas, kai matome, kad perkamos gėlės, šampanas ar vynas ir vynuogės. Tai arba kažkas prisidribo, arba kažką švenčia“, – juokauja vadovas.
„Atėjome čia ne pažaisti, sujaukti rinką ir išeiti“
Pirmoji „Wolt Market“ parduotuvė atsidarė 2020 m. Suomijoje. Tuomet išsiplėtė į artimiausias šalis – Estiją ir Daniją. Galiausiai žengė į Latviją ir Lietuvą. Estijoje, kur sutelkta apie 60 proc. „Wolt Market“ veiklos, šiuo metu veikia penkios parduotuvės, Latvijos sostinėje – trys.
„Mes nedirbame autonomiškai, dalijamės žiniomis, imame visas gerąsias praktikas iš kitų šalių. Kai kur jau veikiame 3–4 metus. Atėjome čia ne pažaisti, sujaukti rinką ir išeiti, bet matome, kaip tą daryti skirtingose rinkose su skirtingomis sąlygomis įvairių dydžių miestuose. Užtrukome, bet palaipsniui viskas įsibėgėja, net negalvojame sustoti“, – kas padės įsitvirtinti el. prekyboje, komentuoja E. Vagnoris.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad visos „Wolt Market“ rinkos – skirtingos, skiriasi ir pirkėjų įpročiai ir perkamos prekės: „Tarkime, Pietų šalyse daugiau vaisių ir daržovių, ko nėra pas mus, nes neturime tokio ilgo sezono. Baltijos šalys yra pakankamai konservatyvios rinkos su naujomis prekėmis, pas mus šalta, mes mėgstame tam tikrus dalykus, ko neparduodame kitose šalyse. Ir darbo kaštai Baltijos šalyse skiriasi nuo kitų šalių.“
Nauja parduotuvė pakeliui, viena – uždaryta
Parduotuvė Vilniuje atidaryta šių metų balandį. Vadovo teigimu, jau „judama virš šių metų plano“ ir planuojami naujų hibridinių parduotuvių atidarymai. Kita parduotuvė duris atvers kitų metų pirmą ketvirtį Klaipėdoje.
„Mūsų finansinis planas baigsis gruodį, tačiau jau einame virš plano, palyginus su tuo, kaip matėme šiuo metus, progresas ir įdirbis yra greitesnis. Turime nuolat augantį aktyvių klientų srautą. Matome, kad tie patys žmonės grįžta. Galima sakyti, kad užsakymų ir klientų skaičiaus augimas kas mėnesį yra dviženklis. Galvojame apie plėtrą, kad būtų padengta kita Vilniaus pusė. Tada, manau, prasidės linksmoji dalis“, – pažymi vadovas.
Pašnekovas pripažįsta, kad sparčiau judėti planams trukdo energetinė krizė. Jau dabar parduotuvėse imtasi pokyčių – perdėliojamos prekės, atjungiama dalis šaldytuvų.
„Galvojame plėstis ar ne, nes dėl pasikeitusių energijos kainų staiga atsirado poreikis naujoms idėjoms, ką daryti su šaldytuvais, kaip pertvarkyti parduotuvę. Tai mes pradėsime daryti naujose parduotuvėse. Yra planų apie plėtrą, bet dar anksti apie tai kalbėti.
Šiuo metu ne visi šaldytuvai dirba, kai ką atjungiame ir bandome optimizuoti, nes elektros kainos išsipūtė kelis kartus, šioje parduotuvėje – apie 4 kartus. Vienodai skaudžiai esame paveikti visose šalyse“, – apie iššūkius pasakoja E. Vagnoris.
Plėtrai nelengva rasti ir naujų patalpų, kurios atitiktų parduotuvės modelį.
„Turi būti tinkamos grindys, kad neįlūžtų, nes priimame iki tonos produktų. Turi būti ir sandėlis, ir komercinio tipo, kad galėtume gauti prekyba alkoholiu licenciją. Tai mus riboja. Ne visi nuomininkai nori imtis teisinių pakeitimų. Yra labai daug patalpų, bet nėra brėžinių, tyrimų, todėl patys atėję tiriame, kokios grindys, kaip paveiksime kaimynus, koks bus garsas. Norime būti harmoningi su aplinkiniais gyventojais ir verslais“, – apie iššūkius pasakoja „Wolt Market“ vadovas.
Vis dėlto šių metų plėtra nebuvo vien sėkminga. Kaune rugpjūčio pabaigoje teko uždaryti antrąją „Wolt Market“ parduotuvę.
„Kaune turėjome dvi parduotuves, bet Šilainiuose vieną uždarėme. Iki galo neįsivertinome vartotojų elgsenos, tame rajone jie nėra pripratę prie naujovių. Pamatėme, kad su viena parduotuve galime padengti dviejų pristatymo zoną ir dirbti efektyviau, nei turint dvigubai daugiau žmonių“, – pasakoja vadovas.
Greitoji komercija – miestų ateitis
Iš viso Lietuvos „Wolt Market“ dirba apie 30 žmonių. Surinkėjų parduotuvėse skaičius kinta, priklausomai nuo sezono. Šiuo metu taip pat ieškoma naujų darbuotojų ir parduotuvių vadovų.
Kalbėdamas apie tamsiųjų parduotuvių ateitį pašnekovas svarsto, kad naujų žaidėjų gal ir neatsiras, tačiau susijungimų gali būti.
„Dėl naujų žaidėjų neaišku, nes rinka persotinta. Gal bus tokių susijungimų kaip „Iki“ nupirko „Lastmile“. Manau, kad rinkoje bus iki 7–8 žaidėjų, esame per maži, kad užtektų visiems. Europoje yra dar daugiau stiprių žaidėjų. Tačiau didžiuosiuose Europos miestuose kažkam nepasisekė, kai kas bankrutavo ar pardavė verslą“, – pažymi E. Vagnoris.
Vis dėlto jis įsitikinęs, kad vadinama greitoji komercija (angl. quick commerce) yra miestų ateitis.
