„Po šių pakeitimų Lietuva investuotojams kaip jurisdikcija atrodo žymiai patrauklesnė, nes jau turi modernų, pažangų reguliavimą“, – BNS sakė asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovė Inga Langaitė.
„Tai nereiškia, kad nuo rytojaus staiga bus lavina investuotojų į startuolius, bet tai yra labai svarbu tam, kad mes nuolat gerintume savo reguliacinę sistemą bei priartintume ją prie tų jurisdikcijų, kurias investuotojai pažįsta ir pasitiki“, – pridūrė ji.
Pasak I. Langaitės, svarbiausi startuoliams pakeitimai yra liberalesnis privilegijuotų akcijų klasių reguliavimas ir konvertuojamų obligacijų verčių nustatymas.
„Sutvarkę privilegijuotų akcijų reguliavimą sumažinome prielaidas sparčiai augantiems startuoliams išsikelti į palankesnio reguliavimo jurisdikcijas, o liberalesnis konvertuojamų obligacijų verčių nustatymas sukuria prielaidas investuotojams tiksliau nustatyti startuolio vertę“, – aiškino asociacijos vadovė.
Advokatų kontoros „Cobalt“ partnerė Akvilė Bosaitė priduria, kad akcijų klasių pakeitimai leidžia uždarosioms akcinėms bendrovėms su akcininkais ir investuotojais sudėlioti įvairias akcijų klases pagal suteikiamas turtines bei neturtines teises ir tai įtvirtinti įstatuose.
„Tai suteiks daugiau užtikrintumo užsienio investuotojams, kuriems iki šiol būdavo sunku suprasti, kodėl pagal įstatus visos akcijos yra vienos klasės, nors sutartyse sutariama priešingai“, – BNS sakė A. Bosaitė.
„Šiuo atveju susilyginsime su Vakarų Europos valstybėmis, kur turime A, B, C ir kitų klasių teises su įvairiais suteikiamų akcijų modeliais, o tai aktualu ne tik startuoliams, bet ir visiems kitiems UAB'ams, kur yra strateginis investuotojas-akcininkas bei tylieji investuotojai-akcininkai“, – priduria advokatė.
Pasak teisininkės, pataisos taip pat lems tai, kad konvertuojamųjų obligacijų atveju bus galima susitarti dėl konvertavimo tvarkos, o ne konkretaus santykio.
„Tokia problema būdavo rizikos kapitalo investicijoms, kai vertė buvo siejama su būsimu finansavimo etapu, o ne konkrečiu akcijų skaičiumi“, – aiškino „Cobalt“ partnerė.
A. Bosaitės teigimu, įstatymo pakeitimai taip pat panaikino teisinį kazusą, ar atidėjus akcijų emisijos kainos apmokėjimą galima atidėti tik tris ketvirtadalius nominalios vertės, ar taip pat ir jos perviršio.
„Dabartiniai įstatymo pakeitimai numato, kad atidėti apmokėjimą 12-ai mėnesių bus galima trijų ketvirtadalių nominalios vertės bei visą nominalios vertės perviršį. Tai palengvins UAB investavimo pritraukimo struktūrizavimą, suteikiant laisvumo investuotojams apmokėti akcijas vėliau“, – sakė teisininkė.
Pataisos leido nuo 2023 metų gegužės UAB'ams turėti mažesnį – 1 tūkst. eurų, o ne 2,5 tūkst. eurų, kaip dabar, – įstatinį kapitalą, suteikė galimybę akcininkams susirinkimuose balsuoti nuotoliniu būdu, nustatė smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo tvarką, liberalizavo akcijų klasių institutą bei supaprastino konvertuojamų obligacijų santykio mechanizmą.