„Mūsų žiniomis, per šių metų sausio–spalio mėnesius, legalių Lietuvos-Baltarusijos sienos kirtimų atvejų išaugo 9 kartus.
Taigi, esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju kontrabandinės cigaretės Lietuvą pasiekia ne geležinkelių transportu, bet gyventojų asmeninėse transporto priemonėse ar kitais būdais kertant oficialius sienos kirtimo punktus“, – „Delfi“ sakė A. Neverauskas.
Šiuo metu Vyriausybės nutarime „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ nurodoma, kad asmenims leidžiama teisėtai, nemokant papildomų mokesčių, įsivežti 40 cigarečių, išskyrus keliaujant oro transportu.
„Visgi, Baltarusijos nustatytas bevizis režimas Lietuvos piliečiams sienos kirtimo skaičių padidino net 9 kartais. Taigi, galima nustatyti, kad tie patys asmenys sieną kerta ne vieną ir net ne kelis kartus per dieną (savaitę, mėnesį).
Taigi, įsivežamų neapskaitytų gaminių kiekis didėja ne tik dėl to, kad piliečiai nedeklaruoja įsivežamo kiekio vienu metu, bet ir dėl to, kad įsiveždami net ir leidžiamą kiekį jie sieną kertą itin dažnai ir taip susidaro didelis neapskaitytų gaminių mastas.
Toks gyventojų judumo per sieną kiekis verčia abejoti ar šiuos gaminius jie įsiveža asmeniniais ar visgi verslo tikslais (siekiant juos realizuoti šešėlinėje rinkoje)“, – svarstė asociacijos vadovas.
Jis dar paaiškino, kad dabar Lietuvos pilietis gali kad ir 24 kartus per dieną, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus įsivežti po 40 cigarečių, kurių jam nereikia deklaruoti ir atitinkamai nesumokėti mokesčių.
„Tuo metu mūsų siūlymų, Lietuvos piliečiui viršijus 80 cigarečių per mėnesį ribą, jis privalėtų sumokėti priklausančius mokesčius. Nedeklaravimas ar jo vengimas užtrauktų jau įtvirtintas pasekmes“, – sakė jis.
Privalu deklaruoti
A. Neverauskas pabrėžė, kad priėmus jų pasiūlymą, būtų prasminga reikalauti deklaruoti vežamų tabako gaminių kiekį, nesvarbu kiek jų įsivežama.
„Toks reikalavimas, tikėtina, leistų tinkamai kontroliuoti bendrą per mėnesį įsivežamų tabako gaminių kiekį, – sakė jis. – Tokio siūlymo įgyvendinimui praktikoje, manytina, reiktų tinkamai apskaityti konkretaus asmens įsivežamus cigarečių kiekius tam, kad būtų nustatyta, kada kyla pareiga šiuos gaminius deklaruoti ir sumokėti privalomus mokesčius.
Iš esmės analogiški sprendimai jau yra priimti Estijoje ir Latvijoje, tad manytina, kad tokio sprendimo įgyvendinimas ir Lietuvoje neturėtų sukelti papildomų problemų.“
Pašnekovas pasakojo, kad Latvija nustatė, jog gyventojai papildomai neapmokestinant iš trečiųjų šalių gali įsivežti ne daugiau kaip 40 cigarečių per vieną mėnesį vienam asmeniui. Tuo metu Estijoje yra numatyta, kad papildomai neapmokestinant gyventojas gali įsivežti ne daugiau kaip 40 cigarečių vienu sienos kirtimu, bet ne daugiau kaip 80 cigarečių vienam asmeniui per mėnesį.
„Pažymėtumėme, kad net šiuo metu iš esmės 9 iš 10 Lietuvą pasiekiančių kontrabandinių cigarečių yra baltarusiškos kilmės. Atkreiptinas dėmesys, kad pačioje Baltarusijoje dominuoja valstybiniai cigarečių gamintojai“, – sakė jis.
A. Neverauskas dar priminė prieš kurį laiką pasirodžiusius vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pareiškimus apie Baltarusijos keliamą grėsmę.
„Ministrė informavo Europos Komisijos narę apie nuosekliai blogėjančią situaciją Baltarusijoje – tūkstančiai žmonių areštuoti, politiniai oponentai persekiojami pasitelkiant visas prieinamas priemones, įskaitant neteisėtą „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą, Aliaksandras Lukašenka atvirai grasina užtvindyti Europos Sąjungą neteisėtais migrantais ir narkotikais. Blogėjanti situacija reikalauja atsako tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu“, – rašoma praėjusių metų ministerijos pranešime žiniasklaidai.
„Šiame kontekste vertėtų pažymėti, kad remiantis rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ atliekamais tyrimais, daugiau nei kas penkta cigaretė Lietuvoje yra kontrabandinė, – pastebėjo A. Neverauskas. – Tad, jeigu rimtai vertintume pranešimus iš šios valstybės, taip pat labai atsakingai vertintume ir tai, kokie iš tiesų yra bevizio režimo Lietuvos piliečiams patekti į Baltarusiją tikslai.“
„Atsižvelgiant į visą minėtą kontekstą, nematytumėme priežasties, kodėl sprendimai neturėtų būti dar griežtesni.
Tokio sprendimo įgyvendinimas sumažintų neorganizuotos kontrabandos atvejus, bei, dar svarbiau, užkirstų kelią organizuotam nusikalstamumui naudotis šiomis aplinkybėmis kaip nauju būdu įvežti kontrabandinius cigarečių gaminius į Lietuvą.
Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų, vykstančių iš/į Baltarusiją srautus, toks sprendimas turėtų įsigalioti nedelsiant“, – siūlė A. Neverauskas.
Sankcijų nekeistų
A. Neverauskas dar papasakojo, kad šiuo metu sankcijos už kontrabandą priklauso nuo įsivežamų ir nedeklaruotų gaminių vertės.
„Kadangi toks gaminių gabenimas jų atitinkamai nedeklaruojant yra laikytinas kontrabanda. Taigi, pagal minėtą gaminių vertę gali būtų taikoma arba administracinė atsakomybė (ANK 208 str.), arba baudžiamoji atsakomybė (BK 199 str.).
Sankcijos, mūsų supratimu, galėtų išlikti tos pačios, kokios yra dabar. Tiesiog pasikeistų riba, nuo kurios jos būtų taikomos“, – sakė jis.
Administracinių nusižengimų kodekse nurodoma, kad baudos už kontrabandą gali siekti nuo 200 iki 6 tūkst. eurų, o daiktai yra konfiskuojami.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už kontrabandą gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 10 metų.
Pasiūlymui nepritaria
Finansų ministerijos atstovai „Delfi“ nurodė, kad Muitinės departamentas nepritaria tokiam siūlymui, kadangi jo įgyvendinimas praktikoje sukurtų neproporcingai didelę administravimo naštą muitinei pasienyje, ženkliai prailgintų tikrinimų procedūras.
„Kartu Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir akcizais taisyklėse yra įtvirtintas bendras principas (nustatytas ES direktyvoje), kad įvežamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai jos įvežamos ne komerciniais tikslais.
Pažymime, jog prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos yra įvežamos nereguliariai, skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais.
Todėl jau šiuo metu Muitinė gali vertinti ar tabako gaminiai ne dideliais kiekiais įvežami komerciniais tikslais. T. y. nustačius, kad tabako gaminiai įvežami tų pačių vežėjų reguliariai – Muitinė turi teisę tokius tabako gaminius apmokestinti“, – dėstoma jų atsakyme.
