Ieškos taiklesnių paramos modelių
Antradienį Seimui priėmus 2023- ųjų biudžeto projektą buvo sulaukta Eurpos Komisijos pastabų, kad naujasis šalies biudžetas ne visiškai atitinka 2022 m. ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti išlaidų augimą.
Finansų ministrė laidoje „Delfi interviu“ kalbėjo, kad tą pačią rekomendaciją, kaip ir Lietuvai, EK pateikė 17-ai valstybių, todėl problemos mastas yra žinomas.
„Iš kitos pusės, sakyčiau, EK iš dalies ir pati yra atsakinga už tokių rezultatų turėjimą, kai šalys turi didelius disbalansus vien todėl, kad taiko didelės apimties pagalbos paketus tiek žmonėms, tiek verslui.
Aš labai pasigendu EK vaidmens koordinuojant šių paramos paketų buvimą, priemonių organizavimą, nes, tokiu atveju, jeigu vienos šalys taiko pagalbos verslui priemones, kitos – netaiko, tai tos šalies konkurencingumas, verslo konkurencingumas, jis nukenčia.
Tai, natūralu, kad tai šiek tiek yra domino efektas. Jeigu viena šalis pradeda taikyti priemones, visos kitos daro tą patį. O jei būtų bendras ES koordinacinis mechanizmas, tokių didelių paramos paketų net nereikėtų“, – kalbėjo ministrė.
Paklausta, ar valdžia neketina peržiūrėti siūlomų kompensacijų, tarkime, energetikos kainų kompensavimo politikos, kaip rekomendavo EK, G. Skaistė tikino, kad šiuo metu lėšas yra numatyta skirti pagal dabar parengtą modelį, o jis liečia tiek gyventojus, tiek verslą.
„Bet kainos yra nustatomos pusmečiams, tai reiškia, kad pirmą pusmetį valstybinis reguliuotojas artimiausiu metu nustatys pagal tą modelį, kurį pristatė Vyriausybė, tačiau neatmetu galimybės, kad antrą pusmetį bus pasirinktas, kai leis techninės galimybės <...>, taiklesnis modelis, bet tam, kad jį surasti, reikia įvertinti daug aspektų“, – sakė ministrė ir sutiko, kad reikia žiūrėti, kaip įmanoma taikliau skirti paramą.
„Yra ir kiti aspektai, negali nustatyti visiems vienodo stogo – 150 kilovatvalandžių ir galvoti, kad labai jau čia pataikei. Žmonės labai skirtingi, jų namai labai skirtingi <...>.
Reikia matyti daug aspektų ir modelis galėtų būti, kad pritaikyti, lyginant su praėjusių metų vartojimu. Bet man atrodo, kad Vyriausybė tikrai paieškos taiklesnio sprendimo, kad būtų galima „pataiklinti“ paramą“, – sakė ji.
Viskas, kaip teigė, priklauso ir nuo techninių galimybių.
„Manau, teisingesnis būdas galėtų būti „rištis“ prie ankstesnių laikotarpių suvartojimo ir jeigu visgi žmogus kažkiek taupo, už tą sutaupytą dalį gauna didesnę kompensaciją. Žmonės būtų paskatinti prisitaikyti prie situacijos, nes aukštos energijos kainos išsilaikys dar ateinantį laikotarpį“, – svarstė ministrė.
ES prognozuojant, kad šalyje augs ir nedarbas, G. Skaistė tikino, jog šiuo metu Lietuvos darbo rinka atrodo labai stipriai.
„Yra sumažėjęs nedarbo lygis, laisvų darbo vietų pasiūla yra pakankamai didelė, o atlyginimai auga sparčiai. Sakyčiau, kad situacija darbo rinkoje bent kol kas atrodo neblogai.
Problemos, kurias matome, yra tos, kad kompetencijos, kurias turi žmonės, prasilenkia su tomis, kurių nori darbdaviai“, – teigė ji.
Dėl PVM maitinimui lengvatos tragedijos nemato
Laidoje buvo aptartas ir antradienį Seime vykęs biudžeto priėmimas, susijęs su PVM lengvata maitinimo įstaigoms.
Vyriausybė siūlė lengvatą taikyti pusei metų, Laisvės partija – metams, kam, galiausiai, ir buvo pritarta balsuojant.
G. Skaistės nuomone, Vyriausybė jau iš pat pradžių ieškojo kompromisinio varianto, nes iš pradžių buvęs planas – lengvatos iš viso nepratęsti.
„Ji buvo įvesta COVID pandemijos metu, kadangi verslai buvo apriboti, negalėjo veikti, lengvata buvo įvesta atsigavimui.
Dabar energetinė krizė visiems verslams yra sudėtinga vienodai, todėl, mano nuomone, turėtų būti horizontalios paramos priemonės, kurios yra pasiūlytos verslui.
Tuo tarpu šis sektorius dalies Vyriausybės narių buvo matomas, kaip tas, kuriam reikėtų padėti labiau nei kitiems, ir buvo pasiūlytas kompromisinis sprendimas pusei metų pratęsti lengvatą, kad būtų galima atsisakyti lengvatinio tarifo tuomet, kai šildymo sezonas bus pasibaigęs, ateis daugiau vartotojų <...>, tačiau gerumas beribis ir žmonės pasiūlė variantų, kurie jiems atrodo teisingesni.
Didelės tragedijos nematau, manau, kad atitinkama apimtimi turėsime mažinti kitą verslui numatyta paramą, nes viskas yra susisiekiantys indai.
Biudžeto deficitas liko nepakeistas, tiesiog sumažintos pajamos dėl PVM, tokiu atveju turėsime rasti, kokias išlaidas sumažinti“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ji, kalbėdama ir apie FK pirmininko Mykolo Majausko vaidmenį pridūrė, kad partijos veikimą ji mato, kaip komandinį darbą ir priimamus komandinius sprendimus.
„Dėl gero darbo pirmiausia reikėtų įtikinti savo partijos kolegas, o ne bandyti biudžeto priiminėti opozicijos balsų pagalba. <...> Matysime, kokius sprendimus priims partijos valdymo organai“, – teigė ji.
Pavasarį laukia mokesčių reforma
Ministrė kalbėjo ir apie pavasarį laukiančią mokesčių reformą. Ji teigė, kad šiuo metu mokestinių pakeitimų „krepšelis“ yra nugulęs pas koalicijos partnerius.
„Vieni mokesčiai yra šiek tiek padidinami, kiti – mažinami, bet viskas atsiremia į pasaulio banko rekomendacijas, TVF, taip pat sprendimai, kurie buvo nagrinėti sudarytoje darbo grupėje tam, kad būtų galima turėti daugiau pajamų iš aplinkosauginių mokesčių, turto mokesčių ir šiek tiek mažinti darbo pajamų apmokestinimą, padaryti, kad įvairios rūšys pajamų būtų apmokestinamos panašesniu tarifu. Tie sprendimai tomis kryptimis yra pasiūlyti“, – teigė ministrė.
Ji patikslino, kad kalbant apie aplinkosauginius mokesčius, galėtų būti kalbama apie automobilių taršos mokestį bei akcizų įstatymo pakeitimą.
Pastarasis, kaip tikino, Seime jau yra praėjęs pateikimą ir šiuo metu yra nugulęs BFK.
„Turėtume grįžti prie to įstatymo svarstymo ir manau, kad jis pakankamai atlieptų tas aplinkosaugines iniciatyvas, kurios turėtų būti“, – sakė ministrė.
Modelis, kaip aiškino, susijęs su tuo, kad būtų įvedama CO2 dedamoji, už kurią būtų renkamas mokestis.
„Taip pat tam tikri lengvatų ribojimai, kurie dabar yra numatyti akcizų įstatyme“, – teigė ji.
Ministrė užsiminė ir apie NT mokesčio projektą.
„Manau, kad mokėjimų prašymą teiksime EK su tuo modeliu, kuris buvo pristatytas Vyriausybei.
Dabar sulaukėme įvairių nuomonių iš įvairių skirtingų institucijų, esame šiek tiek patobulinę įstatymo projektą.
Manau, kad dabar, kai uždarėme diskusijas dėl biudžeto, galėsime grįžti ir prie šio įstatymo sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad koalicijos partneriai norėjo tą įstatymą labiau matyti, kaip mokestinio projekto dalį, todėl manau, kad pirmiausia grįšime prie diskusijų dėl bendro paveikslo ir manau, kad pavasario sesijoje galėtų tie klausimai grįžti į Seimą“, – sakė ji.
Ministrė pakartojo, kad tam tikros korekcijos įstatymo projekte jau yra padarytos bei žadėjo, kad socialinio jautrumo antriniame projekte bus daugiau.
„Kuomet jis bus pristatytas Vyriausybėje, tada tas detales ir galėsime pamatyti, tačiau siūlome daliai turto tiesiog nustatyti kartelę, iki kurios vietos turtas būtų neapmokestinamas, o erdvė, kiek žmonių būtų neapmokestinta, būtų didesnė nei pirminiame projekte“, – prasitarė G. Skaistė.
Ji aiškino, kad dėmesys galėtų būti atkreiptas turtą vertinant pagal jo vertę.
„Ten yra tam tikra vidurinio turto vertė įvedama, vadinamoji mediana, kad vidurinis turtas tam tikroje savivaldybėje tampa tam tikru slenksčiu, nuo kada yra apmokestinamas“, – sakė ji.
„Toks siūlymas bus užregistruotas, kol kas jo oficialiai pristatyta nėra. Visgi pirminis siūlymas būtų, kad pusė pirmojo būsto būtų neapmokestinta, nes jie turi santykinai mažesnę vertę negu kiti“, – sakė ministrė.
Bendrai ji kalbėjo, kad kitų metų ekonominės prognozės žada, kad nors ekonomikos augimas lėtės, jis išliks teigiamu.
