Interviu „Delfi temai“ jis ragino demokratines valstybės padėti viena kitai.
E. Huangas tikėjosi, kad karo tarp žemyninės Kinijos ir Taivano pavyks išvengti, tačiau neabejojo, kad jam prasidėjus taivaniečiai kovotų iki galo.
„Esame pasiruošę apginti demokratiją, Taivano žmonių gyvenimo būdą“, – sakė jis.
„Kinija yra vienintelė (JAV) konkurentė, kuri gali pakeisti pasaulio tvarką ir paversti ją naudingesne autoritariniams režimams“, – įspėjo pašnekovas.
– Lapkričio pradžioje pristatėte pirmąją Taivano investicinio fondo investiciją – tai 3,5 mln. eurų į Lietuvos lazerių kompaniją „Litilit“. Kuo šis sprendimas reikšmingas?
– Tai pirmoji Taivano fondo investicija. Lėšas skiria Taivano nacionalinis plėtros fondas. Pirmiausia, siekiama pademonstruoti, kad tai abiem pusėms naudingas atvejis.
Turime strategiją ir norime pasiūlyti savo resursus tam, kad padėtume Lietuvos įmonėms augti. Jos gali naudotis pasauliniu Taivano tinklu. Neturime tikslo perimti Lietuvos įmonių. Vietoje to siūlome savo resursus ir geriausias technologijas, kad turėtumėte dar didesnes rinkas, ypač Korėjoje ir Taivane.
Taigi, investicija reikšminga tiek dėl to, kad yra pirmoji. Taip pat dėl to, kad parodo mūsų strategijos esmę – būti abiem pusėms naudingiems, padėti vienas kitam, naudotis vienas kito privalumais, būti sėkmingais.
– 3,5 mln. eurų – ne tiek ir daug. Ar planuojate investuoti dar? Jei taip, kiek ir kur?
– Taip, šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje turėsime antrą investiciją. Tada bus dar daugiau, turime projektų, laukiančių savo eilės.
Manau, kad ir suma yra reikšminga, nes ji tenka startuoliui „Litilit“. Jei investuotume per daug, tada ją perimtume. Todėl manau, kad tai atitinka anksčiau paaiškintą strategiją.
– Taigi, sakote, kad bus daugiau investicijų. Kiek žinau, jos gali būti susijusios su įmone „Teltonika“. Ar galėtumėte papasakoti apie tai?
– Ne, antroji investicija bus ne „Teltonikai“. Ji bus į biotechnologijų įmonę. Mūsų investicinis fondas turi sekti bendradarbiavimo modeliu. Deja, kol kas dar negalime paskelbti įmonių pavadinimų. Tačiau jau netrukus paskelbsime apie tai.
– Kalbant apie „Teltonika“, vis dėlto jau buvo tam tikrų pranešimų apie bendrus šios įmonės ir Taivano projektus. Ar galite papasakoti, kokioje srityje bus bendradarbiaujama?
– Taivane turime labai gerą puslaidininkių analitinį centrą, tai Pramoninių technologijų tyrimų institutas. Tai ne šiaip sau centras, dauguma Taivano puslaidininkių įmonių buvo įkurtos jo.
Pavyzdžiui, didžiausia pasaulyje puslaidininkių gamintoja „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) yra įkurta jo.
Pirmą kartą mūsų istorijoje – dėl Lietuvos draugystės – mes sutinkame įpareigoti šį institutą padėti „Teltonikai“. Jie plėtos puslaidininkių technologijas. Taivano institutas padės „Teltonikai“, kalbama apie 10 mln. eurų sumą.
Tačiau tai yra investicija ne į kapitalą, o į talentus, į žmogiškuosius išteklius „Teltonikai“. Padėsime jiems gauti žinių, kad jie išsiaiškintų, kokia strategija jiems būtų pati tinkamiausia.
– Žinoma, Lietuvos verslininkai tikriausiai yra labai dėkingi už Taivano investicijas. Ar tikitės Lietuvos investicijų Taivane?
– Turime du fondus. Vienas yra investicijoms į kapitalą (200 mln. JAV dolerių), antras siekia 1 mlrd. JAV dolerių, tai paskolų fondas.
Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame šių dviejų fondų panaudojimui. Manome, kad tai svarbu ir neteikiame tiek daug dėmesio investicijų iš Lietuvos pritraukimui.
Tačiau galbūt ateityje tai gali būti įmanoma. Po to, kai lietuviai sužinos apie rinkos galimybes, toks bendradarbiavimas irgi įmanomas. Svarbu, kad jis būtų organiškas ir naudingas abiem pusėms.
– Minėjote puslaidininkius, o kita bendradarbiavimo sritis, kiek žinau, yra maisto prekyba. Ar galėtumėte papasakoti apie šią sritį?
– Taip, žmonės maistą vartoja kiekvieną dieną. Jau paskelbėme apie suteiktus leidimus importuoti maisto produktus, jūros gėrybes ir kiaušinius. Tai pradžia, atvėrėme rinką šiems produktams.
Procedūra buvo kiek įmanoma greita, nes kitoms šalims tai užtrunka kelis metus, bet Lietuvai truko tik kelis mėnesius. Dabar ketiname suteikti leidimus jautienai, galbūt ir kitiems produktams, jei Lietuvos įmonės bus suinteresuotos juos eksportuoti.
Lietuvos ir Taivano vyriausybės gali dirbti kartu, kad sužinotų apie tokias galimybes.
– Statistika rodo, kad Lietuva iš Taivano importuoja daugiau (91,2 mln.), nei Taivanas iš Lietuvos (13,2 mln.). Kokios gali būti tokių tendencijų priežastys?
– Svarbu pastebėti, kad Lietuva iš Taivano importuoja įvairius komponentus. Tai aukštos vertės produktai. Tuo metu Lietuva eksportuoja įvairias vartojimo prekes.
Kiek suprantu, Lietuva importuoja puslaidininkius, kurie vėliau naudojami jūsų pačių produkcijoje. Taigi jūsų įmonės gauna naudos, panaudoja tuos komponentus ir uždirba pinigų. Negalime žiūrėti vien į sumas, reikia analizuoti prekybos struktūrą. Turime padėti vienas kitam.
– Praėjo metai kaip dirbate Vilniuje. Ar galite papasakoti, ką per šį laikotarpį supratote apie mūsų šalį? Ar sunku dirbti su lietuviais?
– Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad vertiname stiprią Lietuvos paramą Taivanui. Nuolat jaučiu jūsų draugystę, gerumą ir šilumą.
Kinija pritaikė nelegalias, precedento neturinčias ir nedeklaruotas ekonomines sankcijas Lietuvai. Žinome, kad Lietuva yra suvereni ir neturėtų susidurti su tokia ekonomine prievarta. Tačiau taip pat turime parodyti, kad demokratijos turi padėti viena kitai.
Taivanas, prieš įkurdamas savo atstovybę Lietuvoje, neturėjo jokių susitarimų dėl verslo kūrimo Lietuvoje. Tačiau matydami šią autoritarinę prievartą, manome, kad turėtume daryti kiek įmanoma daugiau, kad padėtume vienas kitam.
Lietuvos pagalba Taivane buvo sutikta labai šiltai. Pavyzdžiui, pernai paaukojote vakcinų Taivanui. Dabar visi žino, kas yra Lietuva. Taip, geografiškai esame labai toli vienas nuo kito. Tačiau kartu galime pasipriešinti autoritarinėms jėgoms. Ypač dabar, kai Rusija yra įsiveržusi į Ukrainą.
Manau, kad stabilumas Taivano sąsiauryje yra Ukrainoje yra susiję. Turime teikti pagalbą savo draugams, o tada jie padės Taivanui. Galime padėti vienas kito saugumui. Tai yra netgi svarbiau nei verslas. Tai yra pamatinės vertybės, kurias saugome.
– Ar pastebėjote kultūrinių skirtumų tarp Pietryčių Azijoje esančio Taivano ir Rytų Europoje esančios Lietuvos?
– Taip, lietuviai yra europiečiai, turite savo kultūrinį paveldą. Lietuva yra išsivysčiusi ekonomika su labai turtinga ir ilga istorija. Vienas svarbiausių bruožų, kuriuos sužinojau, yra tai, kad lietuviai yra stiprūs. Reikalaujate pamatinių vertybių, jums rūpi ne tik Lietuva, bet visa Europa.
Tuo metu Taivanas, lyginant su kitomis Pietryčių Azijos šalimis, yra visai kitoks. Turime kitokią praeitį, bendravimo modelius.
Dar pastebėčiau, kad lietuviai yra labai tiesmuki. Didelių problemų dėl vienas kito supratimo neturėjome, labai greitai galime suprasti, ko reikia, kad galėtume dirbti kartu. Manau, kad tai labai gera lietuvių kultūros charakteristika.
– Ne pirmą kartą girdžiu iš kitų šalių atstovų, kad lietuviai yra labai tiesmuki. Galbūt tai gali būti kliūtimi ateities bendradarbiavimui?
– Ne, nes taivaniečiai yra plačių pažiūrų, turime daug tarptautinių sąjungininkų. Iš tiesų, esame 21 didžiausia ekonomika pasaulyje, augame. Nors Taivanas atrodo nedidelis, tačiau vertinant ekonominę galią, nesame tokie ir maži.
Manau, kad esame susijungę su daugeliu šalių, su didžiosiomis Europos valstybėmis, JAV. Kultūras suprantame labai gerai. Manau, kad gali kilti įtampų, bet galime su jomis susidoroti kartu.
– Norėčiau aptarti ir vieną sudėtingą temą. Kaip manote, ar artimiausiu metu tarp žemyninės Kinijos ir Taivano gali kilti karas?
– Tikiuosi, kad ne. Tačiau tai labai nenuspėjama. Jei pažiūrėtumėte, ką komunistinė Kinija daro – jie laužo savo tarptautinius įsipareigojimus Honkongui, uigūrams, o dabar rengia daug karinių pratybų Taivano sąsiauryje.
Žinoma, tarptautinė bendruomenė puikiai supranta, kas vyksta. Turiu omenyje Vakarų valstybių lyderius. Kinija rodo savo ambicijas. Tikiuosi, kad karo Taivano sąsiauryje nebus, bet mes esame gerai pasiruošę ir mes ginsimės.
Esame pasiruošę apginti demokratiją, Taivano žmonių gyvenimo būdą. Manau, kad pavojus yra, bet įvertinus Taivano stiprybes, sąjungininkus, kuriuos turime, o ir karas Ukrainoje parodė, kad mažesnės šalys gali veikti sėkmingai mūsų kovoje už savo vertybes.
Esame užtikrinti, bet tuo pačiu metu esame ir atsargūs.
– Praėjusią savaitę Joe Bidenas susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir paspaudė vienas kitam ranką. Ką tai reiškia jūsų nuomone? Ar gali pasikeisti JAV ir Kinijos santykiai?
– Lyderiai nuolat spaudžia vienas kitam rankas, jiems reikia valdyti savo santykius, bet mano vertinimu, tai yra dabartinės padėties tąsa.
Jei perskaitytume naują Bideno ir Harris nacionalinę saugumo strategiją, kuri paskelbta prieš 3 ar 4 savaites, joje yra labai aiški pastraipa apie Kiniją. Rašoma, kad Kinija yra vienintelė konkurentė, kuri gali pakeisti pasaulio tvarką ir paversti ją naudingesne autoritariniams režimams.
Nepamenu tikslių formuluočių, bet raginčiau jūsų auditoriją patiems susipažinti su JAV prezidento Bideno ir viceprezidentės Harris nacionaline saugumo strategija. Ten santykiai tarp Kinijos ir JAV apibrėžiami labai aiškiai.
– Ar nuolat kylančios rizikos turi neigiamos įtakos Taivano vystymuisi – mano pirmas klausimas. Taip pat, ką tai reiškia Lietuvos pastangoms veikti kartu su Taivanu?
– Kinija mums trukdo jau 70 metų. Tačiau Taivanas vis tiek auga, tampa vis stipresnis kiekvieną dieną.
Pavyzdžiui, pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, remiantis Tarptautinio valiutos fondo projekcijomis šiems metams, aplenksime Japoniją ir Pietų Korėją. Būsime pirmoje vietoje Pietryčių Azijoje.
Atsižvelgus į perkamąją galią, Taivano BVP vienam gyventojui yra netgi didesnis už Švedijos ar Vokietijos. Taigi, turint omenyje, kad visą laiką buvome engiami, bet vis tiek augame, tampame vis stipresni – taip yra dėl iššūkių, su kuriais susiduriame.
Mūsų žmonės niekada nepasiduos, kovosime iki pabaigos. Tai yra Taivano dvasia, verslumas, technologijos – visi aspektai yra vardan demokratijos. Esame stiprūs, nes nenusileidžiame spaudimui, mes kovojame.
– Xi Jinpingas taip pat buvo paskirtas trečiai kadencijai Kinijos vadovu. Ar sutiktumėte, kad dabar jo šalis taps dar mažiau demokratiška?
– Tokią trajektoriją stebime jau kurį laiką. Jie vis griežtina socialinius visuomenės kontrolės mechanizmus. Pažiūrėjus, kas įvyko Honkonge, suprasime, kad tai buvo tik pirmas žingsnis.
Dar matome jų „nulinio COVID“ politiką. Jie uždaro miestus, kuriuose gyvena milijonai žmonių, be jokio gailesčio. Tiesiog uždraudžia išeiti į lauką. O dar pažiūrėjus, kaip kenčia uigūrai, kas vyksta Tibete, kiek skirta karinei jėgai, suprasite, kad ši tendencija, deja, bet gali tęstis.
