„Už“ biudžetą balsavo 73 Seimo nariai, „prieš“ – 43, dar 6 susilaikė.
„Reikia pasidžiaugti, kad net ir neapibrėžtomis sąlygomis, neįsivaizduojant, kaip infliacijos tempai eis į priekį, mes šiandien priimamame gerą biudžetą, ypač vertinant geopolitiniu požiūriu. Taip, aš suprantu, kad yra daugybė nepatenkintų dėl vieno ar kito pateikto pasiūlymo, kuriam nebuvo pritarta. Tačiau valstybės požiūriu, tai yra geras ir tinkamas biudžetas“, – po kelias valandas trukusių diskusijų sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Nuo pat pirmųjų biudžeto pristatymų tiek pozicija, tiek opozicija sutiko, kad jis yra adekvatus, geras. Kiek mes galime padaryti šiais laikais, kuomet kitų metų ekonominė padėtis nėra iki galo apibrėžta, tiek mes ir padarome, o padarome tikrai nemažai“, – kalbėjo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Padėkosiu kolegoms, kurie balsavo „už“, taip pat – opozicijai, kad netraukaliojo šį kartą kortelių“, – po balsavimo sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
2023 metų valstybės biudžeto pajamos sieks 15,5 mlrd. eurų (2,9 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), išlaidos – 18,6 mlrd. eurų (6,2 proc. daugiau), o deficitas – 3,1 mlrd. eurų (667 mln. eurų daugiau nei šiemet).
Seime jau priimtas projektas, pagal kurį 2023 metais neapmokestinamasis pajamų dydis sieks 625 eurus (85 eurais daugiau nei dabar). Vyriausybė yra nutarusi, kad minimali mėnesinė alga kitais metais bus 840 eurų (110 eurų daugiau nei dabar).
Kartu su biudžetu priimtos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, pagal kurias 9 proc. lengvata apgyvendinimo paslaugoms ir meno bei kultūros įstaigų ir renginių lankymui pratęsiama neribotai. Tuo metu 9 proc. lengvata sporto renginių ir klubų lankymui ir atlikėjų paslaugoms pratęsta pusmečiui, iki liepos 1 d., o maitinimo paslaugoms – iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Finansų ministerijos pranešime teigiama, kad PVM lengvata maitinimo paslaugoms kitais metais kainuos 119 mln. eurų. „Dėl šio sprendimo Vyriausybė vertins kurias verslo paramos priemones sumažinti atitinkama apimtimi“, – nurodė ministerija.
Biudžete numatytos kompensacijos gyventojams. Pirmąjį pusmetį už elektrą teks mokėti daugiausiai 28 centus už kilovatvalandę, antrąjį pusmetį – 33 ct/kWh. Šiuo metu kWh kaina yra 24 centai.
T. y. mokėsiantiems iki 28 centų už kWh kompensacijos neprireiks, o mokantiems daugiau skirtumas tarp taikomo tarifo ir 28 centų už kWh bus kompensuojamas. Pabrėžiama, kad elektros kompensacijos galios ir sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašiusiems klientams.
Biudžeto svarstymo metu papildomi 16 mln. eurų skirta būsto šildymo kompensacijoms. Dar 27,6 mln. eurų skirta mažų pensijų priemokoms.
Kubinis metras gamtinių dujų I grupei (suvartojantiems iki 300 kub. m per metus) kitų metų pirmąjį pusmetį po Vyriausybės sprendimų turėtų kainuoti 1,33 euro, II grupei (suvartojantiems 301–20 tūkst. kub. m) – 1,07 euro. Antrajam pusmečiui numatomos 1,78 euro/kub. m I grupei ir 1,5 euro/kub. m II grupei gamtinių dujų kainos. Šiuo metu kub. m I grupei kainuoja 1,02 euro, II grupei – 0,77 euro.
Tuo metu verslui bus kompensuojama pusė elektros kainos padidėjimo nuo 24 ct/kWh iki šių metų pabaigos ir nuo 28 ct/kWh kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Palaikė tik kelis siūlymus
Prieš priimant biudžetą Seimo nariai siūlė skirti lėšų įvairiausioms sritims. Pavyzdžiui, Tomas Tomilinas ragino 10 mln. eurų greitosios medicinos pagalbos paslaugoms, Kęstutis Mažeika – 1 mln. eurų Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kaune, Lukas Savickas – 5,9 mln. eurų Lietuvos skrydžių skatinimo programai įgyvendinti. Tačiau Vyriausybė jų nepalaikė.
Dėl Eurolygos pasisakė ir I. Šimonytė.
„Renginys yra komercinis, nėra ir niekada nebuvo tokios procedūros, pagal kurią Vyriausybė tokius renginius remtų. Vyriausybė remia tai, kas yra numatyta, tai yra infrastruktūra, tarptautiniai renginiai. Man atrodo, nereikia skųstis.
Dar norėčiau referuoti į tai, ką sakė gerbiamas Kęstutis, tiesiog nesolidu, kada parlamento narys suklepoja į vieną krūvą NATO summitą, kuris yra mūsų valstybės, NATO narės organizuojamas renginys, kurio šeimininkas yra Respublikos prezidentas, ir komercinį renginį, kad ir kaip kiekvienam lietuviui būtų brangus krepšinis“, – sakė ji.
Tuo metu Vyriausybės poziciją pristatinėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė posėdžio metu paprašė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti Valdemaro Valkiūno pasisakymus ir stigmų klijavimus.
„Kuomet asmenys su protine negalia yra apibūdinami tam tikrais terminais. Man atrodo, kad tokie terminai neturėtų skambėti Seimo salėje“, – sakė ji.
V. Valkiūnas prieš tai vieno pasisakymo metu sakė: „Keistuoliai tie ministrai pas mus, anksčiau sakydavo, turbūt atsilikėlių mokyklą baigė“.
Vieninteliai du sulaukę pritarimo – Kazio Starkevičiaus ir Lauryno Kasčiūno. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas ragino leisti valstybei skolintis geležinkelių eismo saugai, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas prašė Lietuvos šaulių sąjungai papildomai skirti 3,6 mln. eurų.
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais turėtų būti 575,31 euro, t. y. 73,59 euro arba 14,7 proc. didesnė nei 2022 metais.
Biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai kitąmet didės 23,5–161 euro. Vienišo asmens išmoka 2023 metais sieks 35 eurus (3 eurais daugiau nei 2022 metais), o vaiko pinigai didės 5,25 euro iki 85,75 euro.
Finansų ministerija prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas 2022 metais augs 1,6 proc., o 2023 metais – 1,4 proc. Tikimasi, kad šiemet 17,8 proc. pasieksianti vidutinė metinė infliacija kitais metais sulėtės iki 6 proc.
Prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sieks 6,3 proc., o kitais metais – 6,8 proc. Darbo užmokestis vidutiniškai šiemet turėtų paaugti 13,1 proc., o kitais metais – 8,1 proc.
2023 metų „Sodros“ biudžeto projekte numatoma, kad kitais metais pajamos sieks 6,7 mlrd. eurų (14 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), išlaidos – 6,4 mlrd. eurų (16 proc. daugiau), o perviršis sudarys 236 mln. eurų (206 mln. eurų daugiau nei šiemet). „Sodros“ rezervas kitais metais turėtų pasiekti 1,606 mlrd. eurų.
2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekte numatoma, kad įplaukos ir išlaidos sieks po 3,1 mlrd. eurų (9 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), tikimasi sukaupti 512 mln. eurų rezervą (167 mln. eurų daugiau nei šiemet).
