„Vienareikšmiškai mums tai maža. Manau, kad dvigubai padidinus tą skaičių, jis būtų pakankamai normalus, apie 30 tūkst. Kadangi vizos išduodamos 2-3 metams, tai tikėtina, kad dalis vairuotojų lieka ir vizą prasitęs, ir dirbs du metus, tai 30 tūkst. būtų visai gerai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Austinskas.
Jis aiškina, kad dar geriau būtų, jeigu kvotos apskritai nebūtų reglamentuojamos, tačiau jis tikina suprantąs valstybės politiką, kuomet Lietuvoje yra nemaža bedarbystė ir nenorima įsivežti šalių iš trečiųjų šalių.
„Bandėme apmokėti už mokslus, kad įgytų vairuotojo profesijos specialybę, kvalifikaciją, ir iš tikrųjų neatsirado (norinčių – ELTA), tas kiekis labai mažas, iš tiesų. Darbas vairuotojo šiai dienai yra sudėtingas, labai atsakingas ir nėra romantiškas“, – sakė „Linavos“ prezidentas.
R. Austinskas teigia, kad Lietuvoje dar yra likę vairuotojais dirbančių ukrainiečių, taip pat baltarusių, tačiau daugiausiai vairuotojais šalyje dirba žmonės iš Vidurio Azijos šalių.
„Dalis dar yra likusių ukrainiečių, kurie kažkokiu būdu turėjo vizas ir liko, nors pagal savo įstatymą jie turėjo grįžti ir ginti savo tėvynę, dar yra šiek tiek baltarusių, mes jų negalime naujų įdarbinti, bet tie, kur turi vizas, dar yra. Ir dabar pagrindiniai mūsų vairuotojai, iš kur atsivežame, tai iš Azijos valstybių, Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Kirgizija“, – tvirtina „Linavos“ vadovas.
„Mažiausias trūkumas vairuotojų šiose valstybėse, nes demografinė padėtis ten gerokai geresnė, kiekviena šeima augina po 4-5 vaikus.
Turime visokių planų mokyti, ruošti vairuotojus, bet ne viskas taip gerai gaunasi“, – pridūrė jis.
