R. Vainienė „Delfi“ pasakojo, kad vagystės iš parduotuvių bendrai yra įsisenėjusi problema, tačiau šie metai pasižymi ypatingu vagišių aktyvumu.
„Mūsų turimais duomenimis, vagysčių šiemet per pirmus tris ketvirčius įvykdyta dvigubai daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – skaičiavo ji.
Kaip aiškino, gyventojai vogti į parduotuves ateina vedami skirtingų paskatų: vieni – iš nepritekliaus augus kainoms, kiti – planuodami vėliau prekę parduoti antrinėje rinkoje.
„Yra vagių, kurie prekę į kišenę įsideda iš nepritekliaus, tačiau jų padaroma žala mažesnė, o sulaikius elgesys visai kitoks.
Didžiausia rykštė yra „etatiniai“ vagys, kurie lygiagrečiai vogtas prekes realizuoja nelegalioje rinkoje.
Dažniausiai vagiami alkoholiniai gėrimai, kvepalai, elektronikos prekės, pastaruoju metu gretas papildė sviestas, kava, loterijos bilietai, sauskelnės.
Etatiniai vagišiai puikiai išmano rinką, turi išankstinius užsakymus ir žino kur prekes realizuos. Kylant prekių kainoms šešėlinė rinka darosi dar patrauklesnė, ten juk nei PVM, nei kitų mokesčių valstybei nėra. Parduodi pigiau, nes mokėti tiekėjui nereikėjo“, – sakė R. Vainienė.
Ji skaičiavo, kad didžioji dalis vagysčių siekia iki 150 Eur ir tam yra rimta priežastis. Pasak jos, iki šios sumos yra taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.
„Ką tai parodo? Kad vagys nebijo, jie žino įstatymus ir puikiai supranta, jog, jei ir bus sugauti – nesulauks įkalinimo bausmės, o paskirtos baudos tiesiog nemokės. Žinodami, kad liks nenubausti, vagys su kiekviena diena tik įžūlėja, ką rodo ir vagysčių statistika.
Pagrindinė teisinio reguliavimo problema yra ta, jog Baudžiamajame kodekse nenumatyta, kad kelios sistemingos smulkios vagystės yra vienas tęstinis baudžiamasis nusižengimas“, – aiškino atstovė.
Jos teigimu, tai reiškia, kad net jei vagys į parduotuvę eina „kaip į darbą“, tačiau kaskart bando pavogti prekių, kurių suma neviršija 150 Eur, baudžiamojon atsakomybėn jie vis tiek nebus patraukti.
„Nors teismų praktika daugkartinių vagysčių iš parduotuvių bylose nėra iki galo suformuota, stebimos nerimą keliančios tendencijos, kad, jei vagis teisme neprisipažįsta turėjęs išankstinį planą įvykdyti visas vagystes, tarkime, tiesiog pasako, kad mintis įvykdyti kiekvieną iš vagysčių jam kildavo spontaniškai, baudžiamoji atsakomybė jam negresia“, – tikino prekybos įmonių asociacijos direktorė.
Ji aiškino, kad šiuo metu prekybos tinklai jaučiasi įstrigę tarp pernelyg švelnaus teisinio reguliavimo ir besiformuojančioje teismų praktikoje keliamo reikalavimo įrodyti vagies išankstinį planą vogti.
„Viliamės, kad „etatinių“ vagių nebaudžiamumo problema bus išspręsta keičiant teisinį reguliavimą ar keičiantis teismų praktikai, nes dabartiniu metu laimi vagišiai, o pralaimi – visa visuomenė.
Prekybininkai patiria nuostolius, valstybė negauna įplaukų į biudžetą, darbuojasi saugos tarnybos, policija, prokuratūra, teismai, tačiau galų gale vagys naudojasi nebaudžiamumu“, – sakė ji.
Kad problema išties yra, o vagysčių daugėja, patvirtino ir Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Jo teigimu, šiemet per 10 mėnesių registruota 1225 vagysčių iš prekybos vietų.
„Tai yra 48 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Ištirta 57,5 proc. tokių vagysčių.
Išskirti kažkokio miesto negalėčiau, nes akivaizdu, kad daugiausiai vagysčių įvykdoma didžiuosiuose miestuose, bet ten ir žmonių ir prekybos vietų yra daugiausiai“, – svarstė jis.
Labiausiai, anot R. Matonio, vagiama tai, kas turi vertę ir ką lengva išnešti – alkoholinius gėrimus, kvepalus, IT techniką.
„Smulkių vagysčių registruojama daug daugiau“, – teigė jis.
Kaip buvo nurodoma pateiktoje statistikoje, per pirmus 10 šių metų mėnesių buvo fiksuoti kiek daugiau nei 32 tūkst. atvejų, kuriuos galima priskirti smulkioms vagystėms, sukčiavimams, turto pasisavinimui ar iššvaistymui.
Per visus 2021-uosius tokių atvejų buvo per 29 tūkst.
