Nerimo ženklų nematyti
Nedarbo lygis Lietuvoje šiek tiek kyla ir šiuo metu siekia 8,3 proc. Daugėja ir darbo ieškančių asmenų – jų lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje (UŽT) buvo registruota 144,6 tūkst., t. y. 1,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Kelis mėnesius iš eilės mažėja registruotų laisvų darbo vietų skaičius. Vis dėlto UŽT direktorė Inga Balnanosienė dar nemato nerimo keliančių tendencijų.
„Analizė rodo, kad ypatingai nerimą keliančių ženklų darbo rinkoje dar nėra. Stebimas šiek tiek augantis nedarbas – palyginus su rugsėju, paaugo 0,2 proc., bet palyginus su praėjusiais metais, jis gerokai mažesnis.
Darbo rinkoje vyrauja sezoniškumas, kasmet rudenį, pasibaigus vasaros darbams, darbo ieškančiųjų skaičius UŽT išauga, atitinkamai sumažėja ir laisvų darbo vietų pasiūla, nes mažėja sezoninių darbų pasiūla. Verslai, kurie orientuoti į vasaros ir pavasario sezonus, truputėlį nurimsta ir iki naujų metų šiek tiek stebimas darbo rinkos sulėtėjimas ir augantis darbo ieškančių žmonių skaičius. Po naujųjų metų tendencijos grįžta į teigiamas normas, ir kreivė vėl auga“, – laidoje „Delfi tema“ komentavo ji.
Tačiau ji mano, kad iki metų galo nedarbo rodikliai prastės ir kitais metais išliks stabilūs: „Iki metų galo nedarbas tikrai tolygiai didės. Kitais metais mažėjimas nebus toks greitas kaip įprastais 2018-2019 m., kai po Naujųjų darbo rinka labai greitai suintensyvėdavo, prognozuojame nuosaikesnį nedarbo mažėjimą.“
Pasak I. Balnanosienės, darbdavių apklausos dar nerodo planuojamų darbuotojų atleidimų.
„Kaip tik rengiame darbdavių apklausas regionuose, jų nuotaikos nėra pernelyg pesimistinės, nors yra lėtėjimas ir nestabilumas, energetiniai klausimai ir geopolitinė situacija stabdo kai kuriuos verslus arba jų planuotą plėtrą. Bet iš apklausų nematome, kad būtų planuojama atleisti darbuotojų. Galbūt priimti jų numatoma mažiau, nei galvota metų pradžioje“, – situaciją pristatė UŽT vadovė.
Rinka nebėra vien tik darbuotojo pusėje
Įdarbinimo įmonės „Headex“ vadovė Jūratė Nedzinskienė sako, kad rinkoje daugėja darbo ieškančių asmenų. Jų lūkesčiai auga, žmonės esą ieško geresnių ir geriau apmokamų darbų.
„Lyginant su metų pradžia, kandidatų skaičius yra išaugęs. Tendencija nėra išskirtinė, bet turime turėti omenyje ekonominę situaciją – žmonės nerimauja, jie labiau linkę užsitikrinti, turėti pajamas ir darbą“, – pažymi pašnekovė.
Anot jos, iš verslo pusės darbuotojų poreikio balansas šiek tiek keičiasi: „Jei visus šiuos metus rinka vienareikšmiškai buvo kandidato arba darbuotoji pusėje, ir jie labiau galėjo rinktis, nes visiems verslams be išimties stigo žmonių, <...> bet yra tam tikrų įmonių ir darbo vietų, kurių nelieka.“
Romanovskis: situacija geresnė, nei tikėtasi
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad situacija darbo rinkoje nėra tokia bloga, kokios tikėtasi rugsėjį. Kai kuriuose sektoriuose darbuotojų trūkumo klausimas išlieka itin aktualus.
„Kai kuriuose sektoriuose jaučiamas sulėtėjimas, bet kiti, pvz., transporto sektorius išgyvena darbuotojų trūkumą. Vidutiniškai ir statistiškai yra lėtėjimo skaičiai, bet jei eitume giliau į atskirus sektorius, pamatytume, kad tie, kurie mažiau jaučia energetinę krizę, ypač kas susiję su elektros ir dujos kainomis, nelėtėja ir poreikis darbuotojams išlieka. Tarkime, užsieniečių kvota, kiek leidžia valstybė įsivežti darbuotojų iš užsienio, transporto sektoriuje jau išnaudota rugsėjo mėn.
Rugsėjį kalbėjome, kad bus labai bloga situacija, bet turbūt tai susiję su Vyriausybės energetinės paramos paketais, kurie nuėmė įtampą, žiūrėsime, kaip bus toliau“, – pasakoja verslo atstovas.
Aukso amžius baigėsi
Pašnekovas tikina, kad verslas darbuotojų sąskaita netaupys – darbuotojų atleisti arba karpyti jų algas kol kas neketina.
„Vis dėlto matyčiau, kad verslas pirmiausia eina operacinių kaštų, susijusių ne su darbuotojais, mažinimu, nes akivaizdžiai darbuotojas – didžiausia vertybė. Ypač pramonė supranta, kad energetinė krizė yra laikinas dalykas, tad susigrąžinti darbuotojus, ypač kvalifikuotus, gerokai sudėtingiau.
Spėčiau, kad vis dėlto atlyginimų mažinimas arba darbuotojų atleidimas yra kraštutinė ir paskutinė priemonė, apie kurią pirmiausia darbdavys galvoja“, – svarsto A. Romanovskis.
LVK prezidentas visgi mano, kad darbuotojams aukso amžius jau baigėsi, tad esą būtų naivu tikėtis tokio atlyginimo kilimo, kokį matėme pastaraisiais metais.
„Be abejonės, aukso amžiaus jau nebebus. Sunku prognozuoti, kaip gyvensime žiemą, bet būčiau labai rezervuotas apie algų kėlimo prognozę. Minimalios algos 15 proc. kilimas nuo kitų metų neišvengiamai turės įtakos, bet tikriausiai tik tiek, kiek administraciškai valstybė įpareigoja darbdavius, bet turėti didesnių lūkesčių būtų naivu šioje ekonominėje situacijoje“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo jis.
UŽT nepastebi atlyginimų mažėjimo.
„Atvirkščiai – kur darbuotojų trūkumas jaučiamas ir išlieka didelis poreikis, siūlomi atlyginimai kas mėnesį šiek tiek didesni nei prieš tai buvę. Tikrai kvalifikuotam darbui atlyginimai nemažėja, o nekvalifikuoto lieka tokie, kokie buvę, – už nekvalifikuotą darbą vidutiniškai siūlomas šiek tiek didesnis nei minimalus atlygis“, – pažymi I. Balnanosienė.
Problemos dėl išaugusių grupinių atleidimų nemato
Šiemet gerokai išaugo atleidžiamų darbuotojų skaičius – grupinių atleidimų, registruojamų UŽT, – dvigubai daugiau nei pernai. Naujausias pavyzdys – indų kapitalo IT įmonė „HCL Technologies“ Lietuvoje atleidžia 200 darbuotojų. Tačiau darbo rinkos ekspertai čia problemų nemato.
„Teigti, kad daugiau iki naujų metų grupinių atleidimų nebus, būtų labai drąsu, nes verslai reaguoja, persitvarko, ir tai yra natūralu. Tačiau išėjimas net ir IT įmonės parodo, kad įmonės keičia veiklos kryptis, šalis, investicijų apimtis.
Kalbant skaičiais, iki šiol pranešimų apie grupinius atleidimus nėra daugiau. Tačiau atleidžiamų darbuotojų skaičius tikrai gerokai didesnis, lyginant su praėjusiais metais. Tai sąlygojo kelios didelės įmonės, viena iš jų – „Lietuvos geležinkeliai“. Atleidžiami žmonės yra kvalifikuoti, jie tikrai ras savo vietą darbo rinkoje.
Sudėtingesnė situacija – Lietuvos pašto darbuotojų, nes dažniausiai tai – nekvalifikuoti darbuotojai, vyresnio amžiaus laiškų išnešiotojai. Su šios įmonės atleidimais mes turime iššūkių. Ir visų pirma tai bus pačių darbuotojų noras persikvalifikuoti, taip pat priklausys nuo regione esančių darbo vietų ir kur tie žmonės įsidarbins.
Taip pat turime Klaipėdos regiono IT ir inžinerinių įmonių pavyzdį, kai darbuotojai dar net neatleisti buvo perkelti į kitas įmones, nes tų specialistų paklausa – be galo didelė. Negalima sakyti, kad šių metų grupiniai atleidimai rodo neigiamas tendencijas, nes taip sukrito, kad didelės įmonės pergrupuoja savo veiklos procesus“, – aiškina UŽT vadovė.
Dėl atleidžiamų darbuotojų krizės nemato ir įdarbinimo įmonės „Headex“ vadovė.
„Kodėl vienos ar kitos įmonės keičia savo strategiją ir renkasi kitas rinkas, tikėtina, priklausomai nuo verslų, gali būti susiję su tuo, kokiomis sąlygomis jie čia gali vystyti verslą, ir galbūt kažkuri ieško pigesnės darbo jėgos. Jei kalbame apie IT įmones, jos išsikelia dėl kitų priežasčių“, – sako J. Nedzinskienė.
Mažėja atlyginimų skirtumai tarp darbo užsienyje ir Lietuvoje
Pastebima dar viena neraminanti tendencija – augantys emigracijos rodikliai. Vien per šiuos metus Lietuvą paliko 24 tūkst. lietuvių – tai pusantro karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, skelbia Statistikos departamentas.
Vis dėlto pašnekovė nepastebi pernelyg išaugusio išvykstančiųjų užsidirbti srauto, bet susidomėjimas darbo užsienyje po truputį auga. Įdarbinimo įmonė dirba su Olandijos, Vokietijos ir Belgijos rinkomis. Čia daugiausia siūlomų darbų logistikoje, sandėliuose, gamybos įmonėse, klientų aptarnavime.
„Užsienio darbdaviai mėgsta ir vertina lietuvių darbuotojus, jie yra populiarūs, vertinami už darbo kokybę, kompetencijas ir patikimumą. Dėl įvairių priežasčių lietuviai tampa santykinai brangūs, ypač nekvalifikuotam darbui, arba dauguma lietuvių nebenori tokio darbo dirbti. Tai irgi tendencija“, – pasakoja J. Nedzinskienė.
Anot jos, atlyginimų skirtumai, kiek už tą patį darbą galima užsidirbti užsienyje ir Lietuvoje, mažėja: „Pas mus didėja vidutinis, minimalus atlyginimas, darbo užmokestis Lietuvoje auga, bet faktas, kad tų skirtumų yra: Vokietijoje ir Olandijoje vidutinis nekvalifikuoto darbo atlyginimas yra 1500-2000 eurų į rankas, kai Lietuvoje – apie 800-900 eurų.
Bet ar jau čia dvigubai? Manau, kad tai priklauso nuo daug dalykų, reikia suprasti, kad nors žmonės ir uždirba daugiau, bet turi tam tikrų kaštų – pragyvenimo, gyvena ne su šeimomis, skiriasi mokestinės bazės, yra daug niuansų, tad nebūtinai tas skaičius rodo tokį skirtumą“, – pažymi pašnekovė.
