Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienio rytą Vyriausybės posėdyje kalbėjo, kad bendra Seimo narių gautų pasiūlymų vertė buvo 1,3 mlrd. Eur, tačiau pagrindiniai akcentai biudžete išlieka energijos kainų augimo poveikio sušvelninimas, žmonių pajamų didinimas, saugumo užtikrinimas ir investicijos Lietuvos ateičiai.
„Biudžeto išlaidos, kaip ir pirminiame projekte, daugiausia atitenka socialinei apsaugai – 38 proc., sveikatos apsaugai – 14 proc., švietimui – 14 proc.“, – minėjo ministrė.
„Būsto šildymo kompensacijoms papildomai reikės 16 mln. Eur. <...> Taip pat dėl atnaujintų energijos kainų prielaidų, dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatoma sutaupyti 98 mln. Eur“, – sakė G. Skaistė.
Ministrė pridūrė, kad dabartinės prielaidos leidžia tikėtis, jog bus tiek sutaupoma iš numatytų 812 mln. eurų energijos kainų sušvelninimui, tačiau konkretus rezultatas priklausys nuo to, kas įvyks ateinančiais metais.
Mažų pensijų priemokoms numatyta skirti papildomus 27,6 mln. Eur.
„Atsižvelgiant į papildomus poreikius, kurie yra susiję su minimalių vartojimo poreikių dydžio nustatymu, kadangi jis yra susijęs su maisto kainomis ir infliacijos rodikliu, jis bus nustatomas šių metų pabaigoje. Kadangi su juo susijusios mažų pensijų priemokos, dabar matant, kad nustačius didesnį šį dydį, tiesiog didesnis gavėjų skaičius įgaus teisę į mažų pensijų priemoką ir papildomai apie 73 tūkst. asmenų gaus 2023 m. šią priemoką ir vidutinis jos dydis bus apie 31 eurą. Tam yra numatoma 27,6 mln. eurų“, – pristatė G. Skaistė.
„Saugumo dedamojoje stiprinamas karinio mobilumo paketas. Prie jau numatytų lėšų numatyti papildomi asignavimai Rūdininkų poligonui ir kitoms priemonėms – 24,8 mln. Eur“, – vardijo ministrė.
Kitiems institucijų poreikiams: švietimui, kultūrai ir istorinei atminčiai papildomai numatyta 8,9 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 2,8 mln. Eur, skrydžių plėtrai – 2 mln. Eur (buvo prašoma 6 mln. Eur), institucijų veiklai, pajėgumų stiprinimui ir naujoms funkcijoms – 2,4, mln. Eur, infrastruktūrai, įrangai, informacinės sistemoms – 1,6 mln. Eur.
Koreguojant biudžetą taip pat atsižvelgta į jau priimtus teisės aktus. Kaip pavyzdį finansų ministrė Gintarė Skaistė nurodė Seime priimtą siūlymą nuo 2023 m. įmonėms, įsigysiančioms iki 50 tūkst. Eur vertės elektromobilius, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, t. y. tarifas būtų nulinis. Biudžeto ir finansų komitetas skaičiavo, kad lengvatą įteisinus biudžetas nesurinktų apie 2 mln. Eur pajamų. Vis dėlto, suma bus didesnė.
Patikslintą biudžetą Ministrų kabinetas ketvirtadienį teiks Seimui.
Pozicijos dėl PVM lengvatų maitinimo verslui nekeitė
Pristatydama biudžeto netekimus dėl siūlomų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų G. Skaistė nurodė PVM lengvatą apgyvendinimo paslaugoms – dėl jos biudžetas, kaip ir planuota, neteks 24 mln. Eur. Į verslo prašymus bei BFK siūlymus neatsižvelgta dėl maitinimo sektoriaus. Jiems, kaip ir buvo siūloma, toliau Vyriausybė numato lengvatą pratęsti tik pusmetį, dėl to biudžetas negaus 59,5 mln. Eur.
„Kaip ir pirminiame projekte siūloma PVM lengvatą pratęsti apgyvendinimo paslaugoms neterminuota, taip pat PVM mokesčio lengvatą maitinimo paslaugoms bei sporto, atlikėjų paslaugoms pusei metų, kaip ir pirminiame projekte. Tuo tarpu PVM lengvatą, atsižvelgiant į Vyriausybės programą ir siekiant, kad kultūros renginių prieinamumas šią lengvatą siūloma pratęsti neterminuotai. Papildomai pusei metų tai kainuos 0,7 mln. bendroje sumoje metiniai netekimai yra 1,3 mln. Eur. (...) Elektroninėms knygoms per metus lengvata kainuos apie 1 mln. Eur“, – teigė finansų ministrė.
Antradienį I. Šimonytė pasiūlė neterminuotai taikyti lengvatinį 9 proc. PVM meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui, elektroninėms knygoms, elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams.
O Seime priimta PVM lengvata įmonių elektromobiliams biudžetui kainuos 16,6 mln. Eur.
Biudžeto deficitas lieka nepakitęs
Patobulintame įstatymo projekte 2023 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 15,6 mlrd. eurų, buvo skelbiama aiškinamajame rašte. Išlaidos – 18,6 mlrd. Eur, kas yra 20,5 mln. Eur daugiau nei buvo numatyta prieš tai.
Biudžeto deficitas lieka nepakitęs ir sieks -4,9 proc. nuo BVP, sakė G. Skaistė.
„Biudžeto deficitas vis dar yra 4,9 proc. Tuo tarpu ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie nesusiję su trumpalaikiais sprendimais (energetinės krizės pasekmių švelninimu, ukrainiečių priėmimu ar kitais įsipareigojimais, kurie nepersikelia į kitus metus), vis dar sudaro 2,5 proc. BVP – koks ir buvo pirminis planas“, – sakė G. Skaistė.
Iš viso valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, mažėja 20,4 mln. eurų. Valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio pajamų iš viso mažėja 18,3 mln. eurų.
Valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio mažėja 2,2 mln. dėl pasikeitusios gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios valstybės biudžetui.
Įvertinus iš institucijų gautą patikslinančią informaciją biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas į valstybės biudžetą didinamos 0,054 mln. eurų.
Didesni atlyginimai ir kompensacijos
Redakcija primena, kad 2023 m, biudžeto projekte didžiausias dėmesys bus skiriamas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.
Žmonių pajamoms didinti kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.
Iš šios sumos 359 mln. eurų bus skirti dirbančiųjų pajamoms didinti 15 proc. pakeliant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) iki 840 eurų, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 15,7 proc. iki 625 eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 83,55 eurų pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems.
Kartu numatyti 360 mln. eurų mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.
Kaip skelbė Finansų ministerija, 2023 m. Lietuva taip pat planuoja investuoti beveik 3 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – 1 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.
