„SMS žinutė banko vardu su informacija apie neva blokuotą ar užvaldytą sąskaitą – ypatingai dažnai naudojamas sukčių triukas. Tobulėjančios technologijos sukčiams leidžia sukurti situaciją, kada tokia fiktyvi žinutė pasirodo iš tikro banko gautų žinučių sraute“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Pasak saugumo specialistės, svarbu įsidėmėti – bankas aktyvių nuorodų SMS žinutėmis niekada nesiunčia, tad gavus tokį pranešimą jokių nuorodų aktyvuoti negalima. Tai gali būti sukčių bandymas išvilioti svarbius duomenis arba virusas.
„Jokiu būdu negalima vykdyti ir prašymo suvesti arba padiktuoti savo prisijungimo prie interneto banko ar kortelės duomenis. Nei bankas, nei jokia kita šalies institucija telefonu ar SMS pranešimu tokių duomenų neprašo“, − pabrėžia Ž. Augonė.
„Swedbank“ atstovė pataria, kad jei gavus tokią žinutę ar skambutį kyla nerimas, galima paskambinti oficialiu banko telefono numeriu ir pasiteirauti apie situaciją. Blogiausia, kas gali nutikti tokioje situacijoje − daryti tai, ko žinutėje prašo sukčiai.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, dėl sukčių atakų fiktyviomis SMS žinutėmis per pirmuosius devynis šių metų mėnesius pradėta beveik 1,5 tūkst. tyrimų – du kartus daugiau nei per visus 2021 metus. Tuo metu bendra gyventojų nuostolių suma užkibus ant šio sukčių kabliuko per devynis šių metų mėnesius siekia daugiau nei 94 tūkst. eurų.
