SEB bankas padidino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2,2 proc., kai rugpjūtį prognozavo, kad 2022 m. Lietuvos ekonomika augs 1,5 proc.
„Padidinome prognozę, nes labai maloniai pradžiugino trečio ketvirčio rezultatai, BVP padidėjo 0,4 proc., palyginti su antruoju ketvirčiu. Esant tokiems duomenims, kalbų apie techninę recesiją negali būti.
Nuo kovo kalbėjau, kad šiemet techninės recesijos išvengti nepavyks, bet ekonomika nudžiugino, verslas labiausiai. Jis visus pokyčius operatyviai sprendė ir turime geresnį rezultatą, nei tikėjomės“, – ekonomikos apžvalgą pristatė ekonomistas.
Tačiau kitų metų prognozės ne tokios džiuginančios. Jas SEB bankas sumažino nuo 0,5 iki 0,1 procento.
„Kitais metais turėsime stagnaciją ir balansuosime tarp nedidelio augimo ir nedidelio smukimo. Be valdžios politikos priemonių pokyčiai būtų kitokie“, – atkreipė dėmesį jis.
„Išlaikome savo prielaidą, kad ir paskutinį šių metų, ir pirmą 2023 metų ketvirtį šalies BVP mažės dėl smuksiančio namų ūkių vartojimo ir eksporto. Manome, kad metinis BVP pokytis paskutinį šių metų ketvirtį bus 0,8 procento.
Apie lėtėsiantį eksporto augimą perspėja ne tik karpomos eksporto partnerių ekonomikos augimo prognozės, bet ir didesnė pramonės įmonių, kurių eksporto užsakymai yra sumažėję, dalis“, – kalba ekonomistas.
Anot jo, pramonė išlieka vienas svarbiausių ekonomikos variklių.
Metinė infliacija Lietuvoje kitąmet mažės
SEB prognozuoja, kad šių metų vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus 19 proc., o 2023 metais ji turėtų sumažėti iki 9 procento. Rugpjūtį prognozuota, kad infliacija bus atitinkamai 17,9 ir 6,2 procento.
Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą spalį buvo 22 proc., ir po beveik dvejų metų pertraukos tai buvo pirmas mėnuo, kai metinė infliacija sumažėjo. Bazinė infliacija, neapimanti energetinių išteklių ir maisto produktų kainų, tebeaugo ir buvo 12,2 proc. didesnė negu prieš metus.
„Kadangi rugsėjį ir spalį metinė infliacija buvo didesnė, negu prognozavome rugpjūtį, tenka dar šiek tiek padidinti šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę nuo 17,9 iki 19 procentų. Metinė infliacija kitąmet mažės, tačiau vidutinės infliacijos 2023 metais prognozę pakeliame nuo 6,2 iki 9 procentų“, – dėsto bankas.
Vienas iš veiksnių, kuris darys neigiamą įtaką infliacijai ir Lietuvoje, ir visoje Europoje, bus mažesnės ekonomikos apsukos, kai namų ūkių vartojimas ims mažėti, todėl mažės ir prekių paklausa.
„Jau dabar matoma geresnė tiekimo grandinių padėtis, kuri labiausiai susijusi su nurimstančia prekių paklausa Vakarų pasaulyje. Vienas iš labiausiai nerimą keliančių infliacijos veiksnių yra naftos ir ypač dyzelino kainos kitąmet. Kad infliacija kitąmet sparčiai mažėtų, reikia ne tik pigesnės elektros ir gamtinių dujų, bet ir bent jau nebrangsiančios naftos ir degalų“, – pažymi ekonomistas.
Nedarbo lygis padidės
Nedarbas šiemet turėtų siekti 5,8 proc., o 2023 metais – 6,7 procento. Darbo užmokesčio augimas atitinkamai turėtų siekti 12,5 ir 8,5 procento.
Anot SEB banko, didesnių pokyčių Lietuvos darbo rinkoje trečią ketvirtį neįvyko. Nedarbas buvo 5,7 proc., arba 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus. Užimtųjų skaičius per metus padidėjo net 4,7 proc., o užimtumo lygis buvo rekordinis.
Palyginti su metais prieš pandemiją, labiausiai padidėjo darbuotojų skaičius IT ir komunikacijų, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose.
„Tiesa, naujausi spalio Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad naujų registruojamų laisvų darbo vietų skaičius toliau mažėja. Išlaikome savo nuomonę, kad 2023 metais darbo rinka truputį atvės, ir vidutinis nedarbo lygis padidės nuo prognozuojamo 5,8 proc. šiais metais iki 6,7 proc. 2023 metais“, – prognozuoja SEB bankas.
Bankas nekeičia 8,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimo kitąmet Lietuvoje prognozės.
„Kaip ir prieš ketvirtį teigėme, didžiausią įtaką vidutinės algos šalyje pokyčiui darys 15 proc. didėsianti minimali mėnesio alga ir 10 proc. augsiančios valstybės sektoriaus darbuotojų algos. Be to, darbuotojų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio kitąmet yra istoriškai labai dideli ir susiję su dabartine didesne negu 20 proc. infliacija. Vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia kitąmet neturėtų keistis, nes atlyginimų pokytis bus panašus į infliaciją“, – dėsto ekonomistas.
Infliacija euro zonoje dar prieš akis
Trečio ketvirčio euro zonos BVP padidėjo 0,2 proc. ir buvo didesnis, negu tikėtasi, todėl bankas padidino šių metų euro zonos ūkio plėtros prognozę nuo 2,7 iki 3,2 procento.
„Sulaukėme trečio ketvirčio BVP rodiklių, kurie euro zonoje buvo geresni, nei tikėjomės. Džiugu, kad ekonomikos pokyčiai nėra tokie staigūs, kokių baiminomės. Infliacija vis dar yra aukšta, JAV jau pasiekė piką, o euro zonoje dar prieš akis“, – įspėja ekonomistas.
Tačiau daugelis rodiklių rodo, kad paskutinį 2022 metų ketvirtį euro zona įžengia bent jau į švelnios recesijos teritoriją. SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet euro zonos ekonomika smuks 0,4 procento.
Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą didins dar du kartus nuo dabartinio 1,75 iki 2,75 procento, skelbia SEB bankas. Jeigu toks scenarijus pasiteisintų, tarpbankinė trijų mėnesių EURIBOR palūkanų norma neturėtų būti didesnė kaip 3 procentai.
„Esame pagerinę šių metų BVP prognozes, labiausiai dėl to, kad trečio ketvirčio rodikliai buvo geresni nei tikėjomės, bet esame sumažinę kitų metų prognozę. Šiuo metu liekame atsargesni nei rinka, euro zonoje tikimės 0,4 proc. susitraukimo, kas yra švelni recesija su prielaida, kad šių metų paskutinis ir kitų metų pirmas ketvirtis pokyčiai bus neigiami“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Anot jo, euro zonoje padidėjusios palūkanos turės daug didesnę įtaką kitais metais žmonių vartojimui ir įmonių investicijoms.
