Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti draudikei nepalankų Vilniaus apygardos teismo vasarį priimtą sprendimą, kuriuo atmestas „Gjensidige“ ieškinys.
„Ieškovė („Gjensidige“ – BNS) neįrodė, kad vanduo pateko į patalpas prasifiltravęs pro rūsio grindis, neįrodė, jog ekspertų ataskaitoje padarytos išvados dėl vandens patekimo į patalpas mechanizmo yra išsamios, patikimos ir teisingos bei yra pagrindas jomis vadovautis. Neįrodžius, koks buvo vandens į patalpas mechanizmas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Ginčas tarp „Gjensidige“ ir bendrovių „Autokausta“, KRS, „Kauno vandenys“, „Compensa“ bei Kauno savivaldybės administracijos kilo, kai 2018 metų rudenį Kaune, Laisvės alėjoje, netoli soboro, po liūties buvo užlietos bendrovių „Sinvest Fashion“ ir „Verslo draugai“ patalpos bei nepataisomi sugadinti vienetiniai dizainerių drabužiai, aksesuarai, avalynė.
Išmokėjusi draudimo išmokas nukentėjusiems verslininkams „Gjensidige“ pasitelkusi ekspertus siekė įrodyti, kad dėl užlietų patalpų kalta bendrovė „Autokausta“, šalia rekonstravusi pastatą. Statybų metu neva dėl jos iškastų tranšėjų atidengtos pastato rūsio išorinės atitvaros, o per kilusią liūtį tranšėjos buvo užlietos vandeniu, šis pateko į šalia esančio pastato rūsius, kur sandėliuotos prabangos prekės.
„Gjensidige“ teisme aiškino, kad jeigu „Autokausta“ nebūtų vykdžiusi darbų, išardžiusi grindinio, o KRS būtų tinkamai sutvarkiusi vandentiekio įvadą, žala būtų mažesnė.
„Autokaustos“ ir KRS atstovai teismui teigė, kad darbus atliko vadovaudamosi techniniu projektu ir jame nurodytais reikalavimais, nuo kurių negalėjo nukrypti, be to, darbus prižiūrėjo užsakovės Kauno savivaldybės paskirtas techninis prižiūrėtojas, jis statybininkams neturėjo pretenzijų.