Pastrėvyje esančiame žuvininkystės ūkyje užsiimama žuvų veisimu, auginimu ir rūpinimusi.
„Bartžuvės“ direktoriaus pavaduotojas Viktoras Čaikovskis aiškina, kad dabar įmonei – pats darbymetis.
Daug darbo, nes žuvį, kaip sako, reikia susivežti ir persikelti iš vienų tvenkinių į kitus, skirtus žiemojimui. O pavasarį ją vėl perkelti į „ganyklas“, kur ji auga. Taip vienas karpis auginamas trejus metus laiko.
„Rezultatai nėra blogi. „Metinukus“ karpius jau išsigaudėme, gerai užaugę.
Viskas priklauso nuo vasaros, nuo to, kaip pasiruoši tvenkinius“, – iškart be užuolankų aiškina direktoriaus pavaduotojas.
Kaip pasakoja, pernai metais iš viso buvo užauginta apie 120 tonų prekinių žuvies, o įmonė iš viso turi 28 tvenkinius, kurių bendras plotas apytiksliai siekia 390 ha.
„Tvenkiniai išmėtyti po skirtingas vietas, daug kur netoliese gyvena gyventojai, todėl negalima reguliuoti paukščių ir baidyti kormoranų, nes 200 m. nuo namų negali šaudyti“, – sako jis ir patikslina, kad vienas kormoranas per dieną suvalgo apie 2 kg žuvies.
„Labai dideli nuostoliai dėl to. Bet patys žmonės atsakingesni, vagių nėra, nors pasitaiko“, – sako jis.
Įmonė pati tiesioginiai gyventojams žuvies neparduoda.
„Atiduodame perdirbimui. O žuvies Lietuvoje ir taip trūksta“, – sako jis.
Įmonėje pastoviai dirba 10 darbuotojų, tačiau neslepia, kad dėl darbuotojų situacija yra sunki.
„Darbas – gana sunkus. Reikia lipti į vandenį, ypač tai nemalonu rudenį, kai atvėsta“, – sako jis.
Kaip juokiasi, direktoriaus pavaduotojas pats žuvies parduotuvėje neperka.
„Aš prieinu, turiu gerą uoslę. Blogas kvapas. Žuvis pabuvusi ant ledo... jeigu ją iškart nupirktų, bet kai jau akys pabąla, tokios pirkti nereikia.
Jei ji pastovėjusi, praranda visas geras savo savybes“, – sako V. Čaikovskis.
Jei įmonė pati užsiimtų žuvies perdirbimu, kaip prasitaria, reikalai būtų geresni, tačiau tam reikia daug investicijų.
„Žuvį reikia išskrosti, išvalyti ir suvakuumuoti. Tam, reikia ir žmonių, ir kur tas atliekas padėti“, – sako jis.
Įmonei šiemet labai pabrangę ir pašarai žuvims.
„Bijau pameluoti, nes nežinau, bet skirtumas didžiulis.
Šiandien ūkininkams ir trąšų tona kainuoja 1 tūkst., kai prieš tai kainavo 200 Eur. O jei jų nebus, niekas neužaugs, bet grūdai turi būti auksiniai“, – lygina jis.
Tačiau, kaip pastebi, didėjo ne tik pašarų kaina. Kaip vardija, brango ir degalai, automobilių remontai, augo elektros kainos.
„Taupome, stengiamės šviesos nejungti. Gerai, kad paklausa žuviai yra didelė“, – sako jis, bet aiškina, kad reiktų nusiteikti, jog šiemet žuvis kainuos daugiau nei pernai.
„Viskas taip ir susibėga. Išaugo savikaina, bet bijau pasakyti kiek“, – sako jis.
