Savo ruožtu Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius pastebi, kad iki šiol Europos ekonominės pagalbos teikimas Ukrainai vyko nekoordinuotai.
„Dėl kiekvieno sprendimo mes užtrukdavome nemažai laiko, tai būdavo nelengva. Dėl to Europos Komisija, pasimokiusi iš tos patirties, nusprendė (manau, labai teisingai) pateikti globalų paketą visiems metams“, – sakė jis.
Kaip žinia, EK šią savaitę patvirtino, kad 2023 metais Ukrainai turėtų būti pateikta 18 mlrd. eurų, maždaug po 1,5 mlrd. eurų kas mėnesį. Planuojama, kad lėšos būtų skiriamos 35 metų trukmės paskolomis, kurių palūkanas padengtų ES.
A. Pranckevičius ketvirtadienį „Delfi“ sakė, kad kol kas dar neturi skaičiavimų, kokią palūkanų dalį turėtų padengti Lietuva.
„Šiemet iki metų galo Ukrainai bus skirta 7,2 mlrd. eurų, sudėjus visas finansines dotacijas. Kartu su valstybėmis narėmis tai pasieks daugiau nei 19 mlrd. eurų“, – ES paramą Ukrainai 2022 metais tikslino jis.
Sankcijos naftai
Tuo metu K. Simson priminė, kad iki šiol jau yra priimti aštuoni sankcijų Rusijai paketai.
„Naujos sankcijos naftos produktams įsigalioja gruodžio 5 dieną. Taigi, dar lieka vienas mėnuo, po kurio naftos nebepirks niekas, išskyrus kelias valstybes nares, kurios yra gavusios išimčių ir naudojasi„Družba“ naftotiekiu. Naftos produktams sankcijos įsigalios kitų metų vasario 5 dieną.
Tačiau net ir turint omenyje, kad šios sankcijos dar neįsigaliojo, dar nereiškia, kad daugelis Europos šalių ir įmonių nebeperka naftos produktų. Tai kelia reputacijos rizikų“, – sakė ji.
EK narė pastebėjo, kad sankcijų dujoms dar neturime.
„Tačiau turime planą, kaip rusiškas dujas pakeisti. Jis vadinasi „RePowerEU“. EK šį planą pristatė gegužę, o Europos Vadovų Taryba ir šalys narės, Europos Parlamentas vis dar derasi dėl jų pozicijų.
Tai yra bendros teisėkūros procedūra. Tikiuosi, kad diskusijos bus baigtos kaip įmanoma greičiau, – sakė ji. – Mes taip pat sankcionuojame visą techninę įrangą, kurios Rusijai reikia naftos ir dujų gavybai. Jau matome, kad tai veikia, jų galimybės išgauti šias žaliavas yra sumažėjusios.
Ką dar galima padaryti? Tai užduotis mūsų lyderiams, reikia rasti sprendimus, kaip atsakyti į Rusijos karinius veiksmus. Jie tikslingai mažina ukrainiečių galimybes išgyventi šią žiemą.“
Svarbus greitis
Apie Ukrainos žiemą lauksiančius iššūkius įspėjo ir Europos Parlamento narys Andrius Kubilius.
„JAV šiemet Ukrainai pateikė ginklų, kurių vertė 25 mlrd. eurų. Tuo metu visos ES šalys bendrai suteikė ginklų už 5,6 mlrd. eurų. Labai smarkiai atsiliekame.
Žinoma, mūsų finansinė parama Ukrainai taip pat yra labai svarbi. Vis dar nepavyksta suteikti to, kas buvo pažadėta. Buvo kalbama apie 9 mlrd. eurų šiemet, o skirti 6 mlrd. eurų. Dar 3 mlrd. eurų stringa kažkur institucijose.
Kitiems metams turime pažadą dėl 1,5 mlrd. eurų per mėnesį. Tai yra lemiantis dalykas. Parama pinigais ir ginklais, kad jie galėtų nugalėti Rusiją. Šią žiemą Ukrainoje laukia didžiuliai iššūkiai“, – sakė jis.
A. Pranckevičius paminėjo, kad pirmasis mokėjimas turėtų būti padarytas jau sausį.
„Svarbu, kad Ukraina galėtų daug geriau planuoti savo finansus, poreikius. Kad mes turėtume daug labiau koordinuotą ir sustyguotą požiūrį į makroekonominę pagalbą Ukrainai. Šis sprendimas leidžia susitarti gana greitai, tikimės, kad iki gruodžio 5 dienos Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos susitikimo.
Naudosime jau išbandytą mechanizmą, kurį ES taikė per Atsigavimo fondo kūrimą, t. y. naudojantis ES ilgamečiu biudžetu eiti ir skolintis tarptautinėse rinkose labai palankiomis sąlygomis ir po to tas paskolas grąžinti, šiuo atveju, per 10 metų.
Tai suteikia Ukrainai labai geras sąlygas, pinigus, kurie būtų greitai prieinami, yra planas, kad pirmas mokėjimas ją pasiektų sausį. Dėl to, manau, kad pagaliau iš tikrųjų makrofinansiniame pasaulyje Europa demonstruoja tai, ką turėjo demonstruoti nuo pradžių – gebėjimą elgtis koordinuotai, greitai ir sutelktai“, – sakė jis.
Narystės klausimas
Kalbant apie 2023 metus, Prancūzijos EP narė Nathalie Loiseau atkreipė dėmesį į Ukrainos narystės ES klausimą.
„Situacija Ukrainoje vis dar yra labai neapibrėžta. Turime tęsti finansinę pagalbą Ukrainai, jau esame pažadėję 18 mlrd. eurų. Turime vykdyti rekonstrukciją, kiek tai įmanoma.
Kalbant apie Ukrainos prisijungimą prie ES, tai nebus labai greita. Tai sudėtingas darbas, tačiau jie yra pasiruošę pereiti per visą procesą. Tačiau negalime iš jų tikėtis tradicinio proceso. Beje, ir iš Moldovos taip pat. Tai ir buvo Europos politinės bendruomenės tikslas. Turėti europietišką šeimą, susitarti dėl temų ir jas spręsti. Tuo metu Ukrainai turime pasiūlyti vieningą rinką. Tai dalykas, kuris keičia situaciją šalyje“, – kalbėjo ji.
EP narys Petras Auštrevičius pabrėžė, kad narystė yra motyvacija Ukrainos gyventojams.
„Šalis, kuri yra kare, negali įgyvendinti visų stojimo į ES reikalavimų iškart. Tačiau kuo labiau jiems padėsime, tuo jiems bus paprasčiau.
Be to, juk tai ir motyvacija žmonėms. Reikės daugiau politinių sprendimų. Nemanau, kad Ukraina seks Vakarų Balkanų pavyzdžiu. Tai truktų per ilgai. Kai kurios šalys yra užstrigusios, joms procesas užtrunka. Kai kurios šalys stringa dėl korupcijos ar negali sutarti dėl reformų, Ukraina negali būti viena tokių šalių“, – įspėjo jis.
P. Auštrevičius taip pat ragino artimiausiais metais labiau naudotis taip vadinamu regatos, o ne konvojaus principu. T. y. kad šalys į ES būtų priimamos tada, kai yra tam pasiruošusios, o ne grupėmis, kaip būdavo anksčiau.
„Pavyzdžiui, Bosnija ir Hercegovina neturėtų nukentėti dėl Ukrainos. Jei ateina pirmi, tai ir aptarnaujami turėtų būti pirmi. Kiti metai šiuo klausimu bus labai svarbūs“, – sakė jis.
