Ketvirtadienį už tai numatančias Darbo kodekso pataisas, kurias pateikė Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas, po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 21, susilaikė 45 parlamentarai.
Nors projektas nesulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo, jis nebuvo atmestas, bet grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Siūlomas projektas numato, kad „sveikatos gerinimo atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis“.
Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsirastų darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba 3 mėnesius. Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija būtų draudžiama.
L. Jonausko nuomone, darbuotojams suteiktos papildomos dienos paskatintų Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savo sveikata. Tačiau projekto oponentai mano, kad dėl to būtų galima susitarti kolektyvinėse sutartyse, o kai kurios privačios įmonės ir dabar suteikia darbuotojams tokią galimybę.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teiravosi, koks būtų poveikis tokio teisinio reguliavimo bendro vidaus produkto ir biudžeto įplaukų praradimams.
„Ar teisinga yra visiems skirti 5 dienas nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba palankiomis ar nepalankiomis sąlygomis? Ar ne geriau būtų kolektyvinėse sutartyse dėl to susitarti ir išsiderėti geresnes sąlygas“,- svarstė J. Razma.
Atsakydamas į tai L.Jonauskas tvirtino, kad Lietuvos gyventojai gyvena apie 5 metus trumpiau negu ES vidurkis. „Geros sveikatos, pailsėję darbuotojai gali sukurti didesnę pridėtinę vertę“,- įsitikinęs l. Jonauskas.
