Laukia verdikto
Panevėžio miestą ir priemiestines gyvenvietes bei Ramygalą, Naujamiestį, Uliūnus geriamuoju vandeniu aprūpinanti įmonė „Aukštaitijos vandenys“ Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) jau pateikė svarstyti siūlomą naują kainą.
Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Sauliaus Venckaus, pagal įmonės skaičiavimus, ji didėtų maždaug 40 proc.
Šiuo metu „Aukštaitijos vandenų“ klientai, gyvenantys daugiabučiuose, už 1 kub. m vandens moka 1,54 euro be PVM, individualių namų gyventojai – 1,51 euro be PVM. Pagal dabartinius skaičiavimus, jiems kaina galėtų šoktelėti kiek daugiau nei 60 centų už išleistą kubinį metrą.
Įmonės duomenimis, vienas asmuo per mėnesį sunaudoja vidutiniškai 2 kub. m šalto vandens. Taigi, tokiam statistiniam vartotojui sąskaita už vandenį turėtų padidėti maždaug 1,25 euro.
Visgi A. Venckus įsitikinęs: energetikos kaštams kas mėnesį šokinėjant kaip linksmuosiuose kalneliuose, galutinė geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina panevėžiečiams nebus tokia, kokią apskaičiavo įmonė.
„Kiek kartų esame teikę skaičiavimus, komisija visada įveda savo korekcijų. Kai kurių sąnaudų nepripažįsta, kai kurias papildomai įtraukia, o dabar, kai nėra pastovios elektros kainos, nežinia, kokią ją įskaičiuos į vandens tarifą“, – laukia generalinis direktorius.
Skaičiuos dažniau
Įmonių pateiktus skaičiavimus peržiūrėti ir įvertinti VERT turėtų per tris mėnesius. Vartotojai apie kainų pokyčius privalo būti informuoti likus mėnesiui iki jų įsigaliojimo. A. Venckus skaičiuoja, kad naujos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos Panevėžyje galėtų būti pradėtos taikyti maždaug po keturių penkių mėnesių.
Matant, kokiais tempais keičiasi elektros ir dujų kainos, pasak direktoriaus, tiek laiko tikrinimui yra nepaprastai daug. Įmonė nusiteikusi komisijos prašyti paspartinti savo darbą.
Be to, spalio pabaigoje Seime priimtos įstatymo pataisos, leidžiančios kainas peržiūrėti iš karto, jei energetinių resursų įkainiai pasikeičia daugiau nei 30 proc., kas ir įvyko pastarąjį pusmetį.
Visgi S. Venckus pripažįsta sunkiai įsivaizduojantis, kaip VERT susitvarkytų su tokiu darbo krūviu.
„Jei komisijai reikės perskaičiuoti kainas kaskart, kai energetiniai resursai pasikeis 30 proc., ji turės tiek darbo, kad nežinau, kada tą suspės atlikti“, – svarsto „Aukštaitijos vandenų“ vadovas.
Gąsdino svajonių scenarijumi
Dabartinės „Aukštaitijos vandenų“ paslaugų kainos galioja nuo vasario. Tada jos šoktelėjo beveik penktadaliu.
Tuomet motyvuota, jog geriamojo vandens ir nuotekų brangimą lėmė tie patys veiksniai, sukėlę kitų paslaugų ir prekių kainų šuolius: išaugusios energetikos resursų, kuro kainos, darbo užmokestis, mokesčiai.
Kaip tik tuo metu įmonė buvo paskelbusi konkursą pirkti elektros energijai. Generalinis direktorius metų pradžioje prognozavo didesnes išlaidas už elektros energiją ir skaičiavo, kad jos kaina gali kilti apie 0,05–0,06 euro už 1 kWh.
Tokios prognozės metų pradžioje atrodė gana gąsdinančios. Šiandien tai būtų buvęs svajonių scenarijus.
Liko be tiekėjo
Pasak S. Venckaus, įmonė „Aukštaitijos vandenys“ išties buvo pasirašiusi elektros pirkimo–pardavimo sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „Inter Rao Lietuva“. Šios pasiūlytas pastovus įkainis siekė 14 ct už kilovatvalandę, į šią kainą įskaičiavus elektrą ir jos perdavimo paslaugą.
Iki gegužės pabaigos „Aukštaitijos vandenys“ tiek ir mokėjo, tačiau sutartį teko nutraukti, kai „Inter Rao Lietuva“ buvo pritaikytos sankcijos dėl jos sąsajų su „Rosneft“ vadovu Igoriu Sečinu.
„Aukštaitijos vandenims“ elektrą pradėjus pirkti pagal biržos kainą, sąskaitos išaugo ne procentais, o kartais.
„Paprastai sąskaita už elektrą būdavo daugiau nei 60 tūkst. eurų per mėnesį, o rugpjūtį sulaukėme 320 tūkst. eurų. Dabar elektros kaina pradėjo vėl mažėti, bet 14 ct už kilovatvalandę tikrai nepasieks“, – sako S. Venckus.
Vandens tiekėja sunaudoja milžiniškus kiekius elektros – apie 10 mln. kWh per metus, iš jų apie 20 proc. pasigamina pati.
Pasak direktoriaus, šiuo metu elektros kaštai sudaro didžiausią geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tarifo dalį.
Ateityje juos mažinti įmonė planuoja pasistatydama saulės elektrinę. Kol kas ji dar tik projektuojama. Pasak S. Venckaus, brangstantys energetiniai resursai daugiau ar mažiau įtakos turės visų įmonių rezultatams. „Aukštaitijos vandenys“ – ne išimtis.
„Kol kas apyvartinėms lėšoms skolintis dar nereikia, kaip kitoms įmonėms, bet sausį turbūt jau teks“, – sako bendrovės vadovas.
Prognozės buvo per švelnios
Rajono gyventojams vanduo paskutinį kartą brango liepą. Pasak jį tiekiančio Velžio komunalinio ūkio direktoriaus Vaido Virbalo, tuomet įmonei elektros kilovatvalandė kainavo 5 centus.
Visgi VERT, numačiusi energetinių resursų brangimą, buvo leidusi tiekėjui geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tarifą skaičiuoti į jį įtraukiant didesnį elektros įkainį. Modeliuota, kad elektra gali pabrangti iki 20 ct už kilovatvalandę.
Tuomet tokia VERT prognozė atrodė gana baisiai, bet realybė pasirodė kur kas baisesnė.
„Už elektros kilovatvalandę dar gegužę mokėdavome 5 centus. Birželį kaina šoko iki 27 centų už kilovatvalandę, liepą – 37 centai, rugpjūtį – 59,6 cento, rugsėjį – 45 centai. Nei mes, nei VERT nebuvome numatę, kad elektra gali brangti daugiau nei dešimt kartų“, – vardija V. Virbalas.
Pagal senąją tvarką Velžio komunalinis ūkis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainą būtų galėjęs perskaičiuoti tik ateinančią vasarą. Dabar Seimo priimtos įstatymo pataisos leis tą padaryti kuo greičiau.
„Privalėsime tą daryti, nes kitaip įmonė neišgyvens“, – sako V. Virbalas.
Sinoptikams lengviau nei ekonomistams
V. Virbalo nuomone, senoji tvarka, kai vartotojai metus galėjo būti ramūs, kad vanduo nebrangs, vandentvarkos įmones būtų įstūmusi į bankrotus.
Direktoriaus teigimu, Velžio komunalinis ūkis jau dirba nuostolingai.
„Išaugę elektros kaštai yra pagrindinė nuostolių priežastis. Akivaizdu, kad 2022-uosius baigsime su nuostoliais, o kokio dydžio jie bus, sunku prognozuoti“, – teigia direktorius.
Velžio komunalinis ūkis rajono gyventojams tiekia ne vien geriamąjį vandenį, bet ir šilumą, kuriai pagaminti naudojamos dujos.
Pasak V. Virbalo, pernai rugsėjį įmonė už dujų megavatvalandę mokėjo 26 eurus, šįmet šildymo sezonas startavo su kosmine kaina – beveik 300 eurų už MWh, paskui ji krito iki 100 eurų.
„Jei kaina svyruotų 20–30 ar 50 proc., būtų galima daryti kažkokias prognozes, bet kai ji šoka daugiau nei 10 kartų, nieko nebegali numatyti. Dabar orus lengviau prognozuoti nei elektros ir dujų kainas“, – sako V. Virbalas.
Anot jo, tokių nenuspėjamų metų turbūt dar nėra buvę.
„Pernai, kai dujų kaina šoko nuo 26 eurų iki 100, jau sakėme, kad bus sunkūs metai. Tačiau kas vyksta šįmet, yra kažkas nesuvokiamo. Jei ne rajono savivaldybės investicijos, nebūtų jokio mūsų infrastruktūros atnaujinimo“, – sako V. Virbalas.
