Anot jos, įtampa dėl prognozuojamo ekonomikos smukimo jaučiama visame žemyne panašia apimtimi.
„Neramu visoje Europoje, Lietuva neišsiskiria, sakyčiau, kad Vidurio ir Rytų Europa neišsiskiria“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.
„Su tuo susiduria Baltijos šalys, Skandinavija – Europoje yra ekonomikos lėtėjimas, tas labai jaučiasi ir pas mus. Mes geografiškai arčiau pačios karo zonos, suprantu, kad kai kam tai atrodo kaip papildomas rizikos veiksnys. Bet apskritai, investicinis mikroklimatas Europoje yra panašus – visi stebi situaciją dėl energetikos, žinoma, stebi ką Putinas daro Ukrainoje“, – kalbėjo ministrė.
Kartu A. Armonaitė pažymėjo, kad nepaisant šių veiksių, Lietuvos ekonomikai Finansų ministerija vis dar prognozuoja bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą tiek šiemet (1,6 proc.), tiek kitąmet (1,4 proc).
Ji sako, kad dalis Lietuvos verslų ir dabartinėmis sąlygomis plečiasi, ypač aukštųjų technologijų bendrovės, kurios nėra tokios imlios energetiniams ištekliams.
„Matome įmones, kurios toliau prekiauja, auga eksportas ir ne tik dėl infliacijos. Auga įmonių žinomumas, mūsų technologijų įmonės turi labai gerą vardą“, – pažymėjo A. Armonaitė.
Vis tik, Statistikos departamento duomenimis, ekonominių vertinimų rodiklis, t. y., bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo nuo –8,2 iki –10,9 proc.
Departamento pažymima, kad tam įtakos turėjo besitęsiantis karas Ukrainoje bei išaugusios energijos kainos: spalį 4,7 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą ribojo dėl karo susiklosčiusi situacija, 6,9 proc. – energijos kainų augimas.
Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo nuo –7,1 iki –13,2, prekybos – nuo –2,7 iki –5,4, paslaugų – nuo –3,8 iki –4,6 proc. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo nuo –15,9 iki –15,4 proc., statybos – nuo –16,9 iki –16,5 proc.
