„Kol kas su biudžetu jų (mokesčių pakeitimų – BNS) teikiama nėra, tai reiškia, kad teoriškai įvairūs pakeitimai, kurie teoriškai galėtų būti kitais metais, jie tikrai neatsiras, bet galbūt kitais metais ta diskusija įvyks ir viešumoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.
Jis teigė, kad valdančiojoje koalicijoje diskusija šia tema su finansų ministre Gintare Skaiste vyko.
Pasak V. Mitalo, tarp kitų idėjų galima svarstyti Pasaulio banko ekspertų siūlymą Lietuvai progresiniu principu apmokestinti visas gyventojų pajamas.
„Viena vertus, pajamų apmokestinamas iš skirtingų šaltinių tam tikrų tarifu, man atrodo, anksčiau ar vėliau neišvengiamas dalykas, turint omeny, kaip modifikuojasi darbo rinka, kaip matome, iš ko žmonės realiai skirtingas pajamas, toks tam tikras mokesčių paprastinimas galėtų būti“, – tvirtino Seimo vicepirmininkas.
Anot jo, taip pat reikėtų svarstyti, ar ne per didelis 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM).
V. Mitalas atkreipė dėmesį, kad reikia spręsti ir vidutinio, smulkaus bei stambaus verslo apmokestinimo klausimus, nes, jo teigimu, Lietuvoje įmonės dėl mokestinės sistemos nebenori augti – iš vidutinės įmonės nenori pereiti į didelės įmonės kategoriją, dėl to steigia antrines įmones ir bando išlaikyti įvairias lengvatas, taikomas smulkiam ir vidutiniam verslui.
„Tai indikuoja, kad mūsų pelno apmokestinimas yra per sudėtingas ir jį reikėtų reformuoti į paprastesnę pusę, sprendžiant reinvestuojamo pelno apmokestinimo klausimą“, – sakė parlamentaras.
Kita vertus, jis skeptiškai įvertino galimybę įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
„Manau, kad reikėtų nekilnojamojo turto mokesčius daryti itin atsargiai, ypač kai matome, kas vyksta pasaulinėse rinkose, kiek kainuoja paskolos, palūkanos didinamos Europos centrinio banko ganėtinai drastiškai ir greitai. Nemanau, kad nei fiskaline prasme, nei rinkos pokyčių prasme tas nekilnojamojo turto mokestis atneštų labai didelių efektų“, – teigė V. Mitalas.
Apie planuojamą mokesčių reformą Vyriausybė kalba nuo kadencijos pradžios. Valdantieji yra sakę, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis.