BFK pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad komitetas svarstant Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymus siūlo Vyriausybei atsižvelgti į Valstybės kontrolės pastabas, kad jau šiuo metu didelė dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis.
„Papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai pasvertas, prioritetą skiriant krašto gynybos pajėgumų stiprinimui, infliacijos mažinimo priemonėms ir pažeidžiamiausių visuomenės narių apsaugai. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo ir spartaus atlyginimų augimo, svarbu užtikrinti reikšmingas ilgalaikes investicijas į švietimo paslaugų kokybės didinimą bei mokslinius tyrimus“, – neeilinio BFK posėdžio metu teigė M. Majauskas.
Politikas aiškino, kad 2023 metų biudžeto projektas parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti spartų pajamų augimą, aukštų energijos kainų kompensavimą ir visapusišką pagalbą verslui. Pasak jo, Lietuvos banko skaičiavimais įgyvendinus numatytas priemones ateinančių metų infliacija bus iki 2 procentinių punktų mažesnė.
„Energijos kainų augimo poveikiui gyventojams ir verslui švelninti numatyta 1,93 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, verslui – 446 mln. eurų (šių metų ketvirtąjį ir kitų metų pirmąjį ketvirčius). Įvertinus Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės pastabas, komitetas siūlo padidėjusių elektros ir dujų kainų kompensavimo priemonę padaryti taiklesne, susiejant kompensaciją su gyventojų gaunamų pajamų ir minimalaus suvartojamo kiekio, už kurį būtų skiriama kompensacija, kriterijais“, – sakė konservatorius.
Taip pat, Seimo narys aiškino, kad pagalba verslui apima energijos išteklių kompensavimą, mokesčių atidėjimą, lengvatines paskolas ir paramą investicijoms. Anot jo, mokesčių atidėjimas, kaip pasiteisinusi skubi pagalbos priemonė turėtų būti prieinama kuo platesniam ratui įmonių susidūrusių su ekonominiais iššūkiais, o ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu stabili mokestinė aplinka padeda išsaugoti darbo vietos ir kuria palankią aplinką naujoms investicijoms.
„Nepaisant reikšmingo valdžios sektoriaus deficito, valstybės skolos ir BVP santykis (43 proc.) išlieka vienas mažiausių visoje ES. Tačiau augančios palūkanos didins valstybės skolos valdymo išlaidas ir atitinkamai mažins viešojo sektoriaus finansavimo galimybes. Valstybės kontrolės vertinimu skolos aptarnavimo išlaidos per ateinančius trejus metus gali padidėti iki 500 milijonų eurų. Todėl papildomo valstybės biudžeto išlaidos nepadengtos tvariais pajamų šaltiniais turi būti atidžiai įvertintos“, – teigė M. Majauskas.
„Lietuvos banko skaičiavimais sumažėjus energijos išteklių kainoms, subsidijų poreikis gali būti 450 mln. eurų mažesnis. Atitinkamai turėtų būti patikslinti 2023 metų biudžeto išlaidų ir deficito rodikliai. Pasitvirtinus nepalankiam ekonominės raidos scenarijui, būtina pasilikti fiskalinę erdvę papildomam ekonomikos skatinimui. Todėl mažesnės išlaidos energijos išteklių kompensavimui neturėtų būti keičiamos naujais įsipareigojimais“, – pridūrė jis.
Siūloma numatyti papildomą galimybę skolintis krašto apsaugai iki 3 proc. BVP
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BFK posėdyje pristatė siūlymą biudžetui, kuriame būtų numatoma galimybė kitais metais skolintis krašto apsaugai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Ir BVP gynybai. Žinome, kad turime procentą – 2,52. Mes siūlome Vyriausybei apsvarstyti galimybę biudžeto įstatymo projektą papildyti nuostata, kuri leistų padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 procentų BVP pasiskolinant, jeigu saugumo situacija komplikuotųsi ir prireiktų operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje. Tai čia mes kalbame apie infrastruktūra tai Vokietijos brigadai“, – teigė L. Kasčiūnas.
Siūlymą teigiamai įvertino ir pakankamai racionaliu vadino ir BFK pirmininkas M. Majauskas.
„Dėl gynybai skiriamo finansavimo, aš jeigu teisingai suprantu, tai iš Prezidentūros ateinantis siūlymas kurį parėmė NSGK. Atkreipiant dėmesį, kad tai kaip yra suręstas biudžeto rodiklių įstatymas, kad tas finansavimas galimas tik tokiu atveju, jeigu tai nedidintų deficito, turint tik viršplanines pajamas. Tai tas man atrodo yra pakankamai racionaliai sudėliota“, – sakė jis.
Siekiama įtikinti Vyriausybę skirti milijoną eurų Eurolygos finalo ketverto Kaune organizavimui
Taip pat Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika pristatė siūlymą, kuriuo norima skirti milijoną eurų potencialiam Eurolygos finalo ketverto Kaune organizavimui. Anksčiau Vyriausybė skeptiškai vertino šį pasiūlymą, tačiau K. Mažeikos nuomone, tai atneštų verslui didesnę pridėtinę vertę.
„Dėl milijono Eurolygos finalo ketverto organizavimui esame su kolegomis pateikę pasiūlymą. Tikrai manome, kad ta suma būtų galimybė Lietuvos verslui ir tai tikrai atneštų tikrai didesnę pridėtinę vertę“, – tvirtino Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" atstovas.
Žvyrkelių asfaltavimui ir kelių priežiūrai norima papildomų 189 milijonų eurų
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Liudas Jonaitis pristatė siūlymą, kuriuo siekiama skirti papildomus 188,9 mln. eurų biudžete žvyrkelių asfaltavimui ir kelių priežiūrai.
„Ingrida Šimonytė sako, kad tai tik „oro virpinimas”. Tačiau ta suma yra gana didžiulė, 188 milijonai eurų. Ji prašoma dėl to, kad galėtume šių metų lygį vykdyti kitais metais kelių remontų, priežiūros ir žvyrkelių programoje. Manau, kad ta suma yra pagrįsta iš mūsų surenkamų akcizų už degalus ir kelių mokestį“, – sakė L. Jonaitis.
M. Majauskas atsakydamas pažymėjo, kad dėl šio iškelto klausimo BFK trečiadienį turės parlamentinę kontrolę, kur bus kviečiami Susisiekimo ministerijos atstovai pristatyti situaciją.
ELTA primena, kad kitų metų biudžeto projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 43 proc. BVP.
Tačiau, finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad ekonomika kitais metais išliks augimo kelyje. Nors prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija ateinantiems metams turėtų būti 6 proc. BVP turėtų augti apie 1,4 proc.
Nuo 2023 m. pradžios numatyta, kad minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. MMA didinama 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.
Taip pat, Seime po pateikimo pritarta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektui, kuriuo siekiama didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) 85 eurais, nuo 540 iki 625 eurų.
Tuo metu su energetiniu išteklių brangimu susiduriančiam verslui dar šiemet ir kitais metais numatyta priemonių už 2,5 mlrd. eurų. 446 mln. eurų bus skirti daliai elektros kainos visoms įmonėms ateinantį pusmetį kompensuoti. Energijai imliausioms bendrovėms siūlomos „mokestinės atostogos“ iki kitų metų balandžio, numatomos kitos priemonės.
