Lyderiais šioje srityje išlieka lietuviai – aukojo 35 proc. apklaustųjų, latviai ir estai labdara užsiėmė šiek tiek rečiau – abiejose šalyse teikę paramą nurodė po 30 proc. verslininkų.
Paslaugas pabėgėliams nurodo teikiantys 13 proc. smulkiųjų ir vidutinių verslininkų (praėjusį ketvirtį šis skaičius siekė 14 proc.), pabėgėlius įdarbino beveik 13 proc. verslininkų (buvo 17 proc.). Beveik 12 proc. nurodo teikiantys paramą darbuotojams – suteikiantys laisvą dieną pageidaujantiems savanoriauti. Praėjusį ketvirtį tokių verslininkų buvo 1 proc. mažiau, rašoma pranešime.
„Paramos apimtys realiai nesikeičia ir tai rodo, kad žmonės ir toliau remia nuo karo kenčiančiuosius ar nukentėjusiuosius.
Smulkieji ir vidutiniai verslininkai yra labiausiai pažeidžiama verslo dalis ir tikrai džiugu, kad jie vis tiek atranda būdų prisidėti prie pagalbos net ir praėjus aštuoniems mėnesiams nuo karo pradžios“, – sako „Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.
Apklausoje dalyvavę verslininkai, praėjus trims mėnesiams, taip pat nurodo patyrę labai panašų karo Ukrainoje poveikį. 38 proc. nurodo nepatyrę poveikio (praėjusį ketvirtį buvo beveik 37 proc.), neigiamą poveikį nurodo 35 proc. apklaustųjų (buvo 32 proc.).
„Karo veiksmai mažiausiai paveikė estų verslininkus – net 44 proc. teigia nepatiriantys aiškesnio poveikio, jautriausi karo veiksmų pasekmėms yra lietuviai – poveikio nepatiriantys teigia tik 29 proc.“, – pažymima pranešime žiniasklaidai.
Tyrimą „Luminor“ banko užsakymu rugsėjo pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Ji apklausė 780 trijų Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių vadovų bei vadybininkų.
