„Tiktai neigiama nuomonė, nes nežinau argumentuotų motyvų, dėl ko reikia juos riboti. Tai tik papildomai sukeltos problemos verslui. Ar tas mistinis šešėlis išnyks?‟, – piktinasi Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus.
Jo teigimu, prekybininkai ar amatininkai su savo tiekėjais grynaisiais atsiskaitinėjo „ne iš gero gyvenimo‟, o iš nenoro papildomai mokėti bankams.
„Kad nereikėtų bankams mokėti papildomų mokesčių: įnešimas mokamas, daryk pavedimą – mokama‟, – sakė jis.
G. Stoškaus teigimu, pavyzdžiui, didieji gėrimų gamintojai imdavo grynuosius pinigus ir palengvindavo situaciją smulkiems prekybininkams patys įnešdami pinigus į banką.
„Šiandien visa tai mes turėsime nešti į banką, mokėti bankui papildomai įnešimo mokestį ir papildomas pervedimo išlaidas‟, – sako individualią įmonę turintis G. Stoškus.
Miesteliuose ir kaimuose veikiančių krautuvių tinklo „Gulbelė‟ vadovas Arūnas Tarnauskas vis dėlto nemato problemos dėl naujų ribojimų.
„Neaktualu. Iš tikrųjų pas mus dauguma pinigų yra sąskaitose ir mūsų klientų pinigai daugiausiai sąskaitose. Stambių sandorių nelabai vykdome kasdieninėje veikloje, o įsigijimuose prisitaikysime‟, – teigė A. Tarnauskas.
Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos (NSVA) pirmininkas Henrikas Rackevičius įsitikinęs, kad naujoji tvarka – valstybės „dovana bankams‟.
„Čia ypač naudinga bankams, kadangi jie ima mokestį už grynųjų pinigų įnešimą. Ir už pravedimą ima mokestį. Tai čia pagrindinė yra bankų nauda. Ko gero, bankų lobistai visą tą padarė, nes praktiškai žmonėms atsiranda papildomos išlaidos, ir gan nemažos‟, – sako H. Rackevičius.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) komentuoja „Delfi‟, kad šalyje veikiančios finansų bei kredito įstaigos laikosi visų galiojančių įstatymų ir visada atsakingai rengiasi naujų sektoriui aktualių teisės aktų įgyvendinimui. Šiuo metu išaugusio klientų srauto, įsigaliojus naujam reguliavimui dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais, kredito įstaigose nėra fiksuojama.
„Verslo klientai, kuriems jis yra reikšmingas, gali rūpimais klausimais pasikonsultuoti su Valstybinės mokesčių inspekcijos, o dėl grynųjų pinigų operacijų, limitų ir pan. – su savo finansų ir kredito įstaigos specialistais. Kiekviena situacija sprendžiama individualiai.
Pavyzdžiui, esant pagrįstam poreikiui bei laikantis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisės aktų, klientui gali būti padidintas grynųjų pinigų įnešimo limitas, jei toks yra taikomas‟, – teigia LBA komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.
Anot jos, atsižvelgiant į poreikį, šiuo laikotarpiu gali būti stiprinami fizinių padalinių personalo pajėgumai ir dažniau inkasuojami pinigus priimantys bankomatai. Kol kas tokio poreikio nebuvo nenustatyta.
G. Stoškus savo ruožtu teigia, kad susidūrė su problema – būtent įnešamų pinigų limitu.
„Paprašiau padidinti mėnesinę leistiną standartinę grynų pinigų įnešimo sumą, – o tai nustatyta ne vien man, bet ir visiems mažiems verslininkams, – remiantis Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo (prevencijos) įstatymu. Mes teroristai esame? Jeigu įnešime daugiau nei 15 tūkst., tai mes finansuosime terorizmą?‟, – sako verslininkas.
Pasak jo, netgi teko kreiptis į Lietuvos banką. Riba įnešamiems pinigams esą buvo padidinta, tačiau irgi su išlygomis.
„Nežinau, ką turėsiu daryti. Gal į bankrotą eiti ar nemokumą man skelbs? Jeigu matau, kad 15 tūkst. neužteks per mėnesį. (...). Tai kas čia bus, jeigu visi taip elgsis. Čia piktnaudžiavimas monopoline bankų padėtimi rinkoje‟, – sako jis.
Pasak pašnekovo, jis kartu susidūrė ir su trikdžiais įnešdamas pinigų į bankomatą: iš įnešamų 2 tūkst. eurų bankomatas esą neatpažino 500 eurų bendros vertės banknotų, kitą dieną juos jau atpažino, kartu teko aiškintis su banku dėl pinigų įskaitymo.
„Bankai absoliučiai nepasiruošę (...). Čia tiktai papildomas verslo apmokestinimas, papildomi rūpesčiai, daugiau aš čia nieko nematau“, – kalbėjo G. Stoškus.
Anot jo, nustatytas reikalavimas neatsiskaitinėti grynaisiais viršijus 5 tūkst. eurų reikš ir papildomas logistines išlaidas daliai verslo.
„Turės įmonės savininkas ar atsakingas asmuo vykti į banką 25–30 km į vieną pusę, papildomai turės kuro, transporto eksploatavimo išlaidas, tam, kad galėtų įnešti į banką tuos pinigus ir po to padaryti pavedimą. Priešingu atveju liks neįvykdęs įstatymo reikalavimų‟, – sako G. Stoškus.
LBA atstovė V. Kiguolienė, komentuodama mokėjimų negrynaisiais pinigais limitus, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje veikiančių bankų klientai gali juos koreguoti.
„Dėl konkrečios situacijos ir procedūros – galimybės atlikti reikalingas korekcijas interneto banke ar kitu būdu, – reikėtų individualiai teirautis savo paslaugų teikėjo. Dažniausiai klientai pageidauja padidinti limitą vienkartiniu pagrindu, o, atlikę pervedimus, nusistato įprastinį mažesnį. Tai yra ir vienas iš būdų apsisaugoti nuo sukčiavimų‟, – sako V. Kiguolienė.
Ji kartu pabrėžia, kad finansų paslaugas šalyje šiuo metu siūlo 19-a bankų, apie 60 kredito unijų ir 140 mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigų. Lietuvos bankų asociacijai (LBA) priklausančios finansų ir kredito įstaigos savo veiklos strategiją ir paslaugų kainas nustato individualiai, LBA jų nenagrinėja ir nekomentuoja.
„Pastebima, kad elektroninėmis paslaugomis naudojasi vis daugiau klientų, todėl finansų ir kredito sektoriaus įmonės nuolat jas tobulina, kad pasiūlytų gyventojams ir verslui kuo daugiau patogių sprendimų finansams tvarkyti‟, – teigia V. Kiguolienė.
Anot G. Stoškaus, nauja tvarka paveiks mažas parduotuves.
„Aš, pavyzdžiui, įsikūręs Jurbarke, man – papildomos išlaidos. Bet kiti mano kolegos turi: kas penkias parduotuves, kas po vieną, po dvi, kur dirba miesteliuose, kaimeliuose, tai jiems problema atvažiuoti į Jurbarką įsinešti. Lygiai taip pat bus kituose rajonuose.
Yra pas mus ir tokių auto remonto dirbtuvėlių, kurios veikia rajone. Tai va tokius sektorius paveiks, kurie nedideli. Bet ar kreipia į mus kas nors dėmesį? Mes esame „vagys‟, „žulikai‟, „banditai‟, galimai „teroristai‟, „pinigų plovikai‟, tai su mumis geriau nesiskaityti. Pabandytų užkabinti kokią nors didelę prekybos sistemą, dantys greitai atšiptų‟, – piktinasi G. Stoškus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sako, kad pažeidusiems atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarką, bus taikomos baudos, skelbė BNS.
VMI praneša, kad šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai jį skaidyti, taip siekdami išvengti nustatytų ribojimų.
„Jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą bus galima atlikti grynaisiais pinigais‟, – teigia inspekcija.
Pastaruoju atveju atsiskaitymus ar mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo privalės apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis. Pranešti apie sandorio grynaisiais pinigais faktą asmuo turės per 10 dienų.
Medicinos banko užsakymu atliktos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, grynųjų ribojimas perkant didelius pirkinius paveiks kas penktą šalies gyventoją, o didžioji dalis gyventojų sako, kad ribojimas jų įpročių ir elgesio nepakeis.
Elgtis įprastai numato 41 proc., arba du iš penkių apklausos dalyvių. Dar 27 proc. teigia kol kas negalintys pasakyti konkrečiai ir spręs kiekvienu atveju atskirai.
Daugiausiai problemų įžvelgia bedarbiai – 16 proc. jų mano, kad atidės didelius pirkinius ar jų visai atsisakys. Antroje vietoje pagal rizikas – pensininkai (13 proc.), o trečioje – smulkusis verslas (12 proc.).
Lapkričio 1 dieną įsigaliojo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas. Seimas jį priėmė šių metų birželio pabaigoje, taip siekiant mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaitoma automobilių prekybos bei remonto, prekybos metalais, mažmeninės prekybos sektoriuose.
