Seimui svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą, tarp valdančiųjų kilo aštrių diskusijų dėl lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo maitinimo, kultūros ir sporto įstaigoms. Vyriausybė siūlo lengvatą restoranams ir kavinėms pratęsti iki kitų metų liepos, tačiau yra siūlymų tęsti ją iki 2023-ųjų pabaigos arba taikyti neterminuotai.
Vilniaus universiteto (VU) ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad tokios išimtys yra nepagrįstos. Anot jo, dabar ne pandemija ir „normaliomis sąlygomis‟ nėra tikslinga akcentuoti vieną ar kitą sektorių.
„Kodėl nesakoma, kad kitose šalyse taip pat ir prekybos centruose, maisto parduotuvėse yra lengvatos maistui, yra sumažintas PVM, taip pat sumažintas restoranuose? Pas mus nesumažintas parduotuvėse, kodėl reikėtų sumažinti restoranuose? Juo labiau, kad į restoranus eina tikrai labiau pasiturintys žmonės‟, – DELFI TV laidoje „Iš esmės“ kalbėjo R. Lazutka.
Ekonomisto teigimu, į parduotuvę žmonės vaikšto kur kas dažniau, bet čia PVM lengvatos nėra. Tad ir kalbant apie restoranus reikėtų paieškoti rimtesnių argumentų.
„Tiesiog rimtų argumentų nėra pasakoma, iš konteksto ištraukti užsienio šalių pavyzdžiai. Jeigu kalbama, kad reikia kurti darbo vietas, tai kam tų darbo vietų kurti, kai skundžiasi, kad trūksta darbo jėgos? Gerai, tegul atsilaisvina iš restoranų keletas žmonių ir eina dirbti į fabriką‟, – sako R. Lazutka.
Restoranų grupės „Amber Food‟ vadovas ir akcininkas Gediminas Balnis sako, kad nors restoranų lankomumas Lietuvoje dar nėra toks didelis kaip kitose Vakarų šalyse, bet vis dėlto auga.
„Nenoriu nieko įžeisti, bet čia yra mąstymas iš sovietinio laikotarpio, kai restoranai buvo ne tik kad prabanga, bet deficitas, reikėjo mokėti kyšius, kad į jį įeitum. Jeigu mes kalbame apie emigraciją, apie jaunus žmones, apie ateitį, tai restoranų sektorius kitose šalyse sudaro apie pusę procentų viso maisto‟, – sako G. Balnis.
„Toje pačioje Amerikoje, didžiausias skaičius, – pusė nuperkama parduotuvėje, pusė suvalgoma restoranuose. Daugumai tai yra kasdienybė‟, – tikina pašnekovas.
Anot jo, Lietuvoje restoranuose, kavinėse žmonės kol kas išleidžia palyginti nedaug lėšų.
„Metinis skaičius labai kuklus, išleidžia tik 300 eurų per metus. Tas skaičius, aišku, išaugęs kokius šešis kartus, bet vis tiek mes atsiliekame 5–6 kartus nuo panašių į Lietuvą pagal išsivystymo lygį Vakarų šalių‟, – sako G. Balnis.
„Amber Food‟ grupės vadovo teigimu, restoranų rodikliai taip pat nėra labai aukšti.
„Statistika negraži, nes restoranų sektoriaus pelningumas praeitais metais buvo 40 mln. eurų, arba 10 tūkst. eurų vidutiniškai vieno restorano. Tai ar labai daug tokių verslininkų, kurių svajonė būtų uždirbti po 800 eurų pelno per mėnesį? Čia svajonių verslas?‟, – klausia G. Balnis.
R. Lazutka sako, kad jeigu verslininkams pelnas neatrodo pakankamas, jie neprivalo dirbti toje srityje.
„Buvo daug verksmo, kad visas pelnas mažas Lietuvos mastu, na, tai verslininkai paprastai eina ten, kur didesni pelnai. Juk niekas jų nepririša, kur mažas pelnas. Durys atviros eiti ten, kur dideli‟, – sako profesorius.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad restoranams šiemet sekasi labai neblogai ir netgi „įspūdingai‟.
„Pasižiūrėjau, kaip per šių metų 9 mėnesius atrodo restoranų ir kavinių apyvartos dinamika. Ir, atmetus infliaciją, per šių metų 9 mėnesius, jų apyvarta padidėjo 52 proc., lyginant su praeitų metų 9 mėnesiais (…). Bet kokiu atveju konstatuočiau, kad šie metai nepaisant visų iššūkių, kurių mūsų ekonomika ir vartotojai turėjo tikrai daug, restoranų rezultatai šiemet yra tikrai įspūdingi‟, – sako A. Izgorodinas.
G. Balnis kaip riziką mato dalies įmonių grįžimą į šešėlį.
„Matėme tuos mėnesius, kai PVM buvo sumažintas, tai jau būtent tais mėnesiais apyvarta šoko ir mes patys esame šiame sektoriuje nustebę, kokia dalis restoranų yra legalizavęsi. Tai mes iš vienos pusės tikslą pasiekėme, – ką žadėjome, yra padaryta, o kas bus toliau?‟, – sako G. Balnis.
Verslo atstovas teigia, kad nevertėtų grįžti prie didesnio apmokestinimo.
„Beveik 60 proc. restoranų yra PVM mokėtojai, 40 proc. – ne. PVM riba yra 45 tūkst. eurų. Tarkime, pas mus Radviliškyje vienas iš mažiausių restoranų tokią apyvartą pasiekia per 1,5 mėnesio. Bet pažiūrėkime iš kaštų prizmės. Tarkime, du darbuotojai, kurie gauna po 950 eurų į rankas, tai darbo vietos kaina yra 3 tūkst. eurų – 36 tūkst. eurų per metus.
Klausimas: kaip gali restoranų verslas būti ne PVM mokėtojas, kai tokia riba? Pas mus yra darbui imli šaka. Šešėlis ir toliau gali mažėti. Padarėme veiksmą, tai pasižiūrime kelis metus, kas bus toliau‟, – aiškino jis.
R. Lazutka teigia, kad grėsmė, jog dalis verslo sugrįš į šešėlį, yra, tačiau pagal tokią argumentaciją reikėtų mokesčius naikinti visiems. Kita vertus, neaišku, iš ko tuomet bus surenkamas valstybės biudžetas.
„Grėsmė yra ir Lietuvoje nesurenkama labai daug PVM. Bet tokia logika vadovaujantis reikėtų visiems nustatyti 9 proc. ar kiek ir nebus šešėlio. Kai nėra mokesčio, nėra ir šešėlio – nėra ko vengti. Bet biudžetą reikia surinkti. Kas iš to, jeigu šitame sektoriuje bus kažkiek mažesnis šešėlis, bet visur kitur yra.
Tai geriau būtų ne taikyti lengvatas, bet mažinti visiems, gal tuomet visoje ekonomikoje šešėlis šiek tiek sumažėtų. O vien šitas sektorius tikrai biudžeto nepapildys, jeigu ir atsiras kas nors iš šešėlio perėjęs į legalų verslą‟, – sakė VU ekonomistas.
G. Balnis vis dėlto nesutinka, kad PVM lengvatos ilgesnis pratęsimas būtų pagalba turtingesniam sluoksniui. Jis kartu perspėja, jog maitinimo paslaugų sektoriuje žmonės gali lengvai pasirinkti kitas šalis.
„Kuo šitas sektorius kitoks? Tarkime, suši meistras rytoj gali dirbti Švedijoje, gali dirbti Vokietijoje. Tuo tarpu ne kiekvienos netgi gamybinės įmonės darbuotojas galėtų rytoj be jokio persikvalifikavimo dirbti kitoje šalyje.
Tikrai mūsų sektorius yra kitoks ir tą matėme per pandemiją. Ir 2009 metais iš mūsų sektoriaus daugiausiai migravo žmonių, kartu su statybų sektoriumi‟, – sako jis.
9 proc. PVM apgyvendinimo, maitinimo, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto paslaugoms baigia galioti šių metų pabaigoje. Apgyvendinimo paslaugoms Vyriausybė siūlo taikyti lengvatą neterminuotai.
