Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Apie tai teks informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją. Tai turės padaryti abi pusės.
Įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst. eurų, bus pripažintos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienus metus negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Gyventojai, nepaisysiantys reikalavimo, nebegalės pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.
Įmonėms ir gyventojams taip pat grės baudos už atsiskaitymo grynaisiais virš 5 tūkst. eurų taisyklių pažeidimus. Baudos, priklausomai nuo mokėjimų sumos, sieks nuo 100 iki 4 tūkst. eurų.
Jeigu perviršis grynaisiais sieks iki 2,5 tūkst. eurų, abiem sandorio šalims grės 100–500 eurų bauda, o įmonių vadovams – 200–1000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos dvigubės.
Kai leistina atsiskaityti grynaisiais suma bus viršyta 2,5–25 tūkst. eurų, baudos sieks 200–1000 eurų, o įmonių vadovams – 1–2 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą – atitinkamai 1–2 tūkst. ir 2–3 tūkst. eurų.
Didžiausios baudos grės, jeigu atsiskaitant grynaisiais „lubos“ bus viršytos daugiau nei 25 tūkst. eurų: jos bus atitinkamai 1–2 tūkst. ir 2–3 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 3–4 tūkst. eurų.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. yra iki 1250 eurų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sako, kad nekilnojamojo turto rinkoje apie 26 proc. atsiskaitymų dar sudaro grynieji pinigai.