Panevėžyje veikia trys drabužių bei aksesuarų komisai, kuriuose už atlygį tarpininkaujama parduodant prekes.
Panevėžietė Zita viename iš jų pardavė švarką, kartu tikisi, kad pavyks parduoti ir megztinį. Ji ir pati pirktų drabužių, jeigu būtų poreikis.
„Pirkčiau, jeigu reikėtų. Man patinka, yra gražių daiktų‟, – sako moteris.
Komisas atidarytas prieš 14 metų ir iki šiol dirba be pertraukų. Per dieną parduoda po keliasdešimt daiktų, panašiai tiek ir gauna parduoti.
„Bet ko nepriimame. Priimame tiktai išskirtinius, madingus, šiuolaikinius, nes klientai dabar to ir ieško‟, – sako komiso savininkė Vilma Bučinskienė.
Ji tikina, kad nebūna dienų, jog niekas nepirktų ar neparduotų.
Krizes ir pandemiją išgyvenęs komisas nebijo infliacijos ir dabar. Esą čia geros kokybės drabužiai ir apavas pigesni, masiškai vienodų drabužių nerasi. O kad būtų aiškesnė pirkinio vertė, kaina neretai lyginama su parduotuvėse parduodama analogiška preke.
„(Parduotuvėje kainuotų – red.), su jos sudėtimi, iki 130–150 eurų drąsiai, o mes parduodame už 35 eurus‟, – vienos prekės kainą pristatė darbuotoja Zita.
Komisams gyvuoti labai padeda nuolatiniai klientai: ne tik vietiniai, bet ir namo grįžtantys emigrantai.
„Tikras „šanelis‟ („Chanel‟), iš užsienio parvežtas. Kainuoja daugiau kaip 100 eurų, bet kaina derinama. Parduotuvėje kainuoja 350 eurų‟, – kvepalus pristatė pardavėja.
Kai kurie klientai visus drabužius perka komisuose.
„Džemperis ir kelnės iš čia‟, – sako panevėžietė Jūratė.
Komisas sutartį su pardavėju sudaro dviem mėnesiams, bet įprastai prekės pardavinėjamos ilgiau arba kol sulaukia pirkėjo.
Dar viena bendrovė Panevėžyje irgi dirba panašiu principu ir nesiskundė net per pandemiją.
„Gal ne. Net per karantiną buvo visai neliūdna, buvo tikrai žmonių‟, – sako savininkė Jolanta Bespalenko.
Komiso klientai – ne tik vietiniai, bet ir iš Vilniaus, Kauno, Biržų.
„Einamiausia prekė visada – batai“, – sako savininkė.
Daugiausia komisinių batų – vardiniai ir ne už kelis eurus. Žiemą komisui padeda išgyventi vasaros stiliaus detalė – maudymosi kostiumėlis.
„Moterys ieško maudymukų. Eina į baseinus, važiuoja į keliones‟, – kalba J. Bespalenko.
Ilgai neparduodamų daiktų kai kurie pardavėjai atsisako, tuomet komisai juos dovanoja kaip labdarą.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
