Ribojimas atsiskaityti grynaisiais už didelės vertės sandorius
Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja dar vasarą Seime priimtas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas. Pagal jį atsiskaitymai ir mokėjimai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais tik tuo atveju, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta).
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) anksčiau informavo, kad bus vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma.
„Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų“, – pažymi VMI.
Numatyta ir išimtis: jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą bus galima atlikti grynaisiais pinigais.
„Tokiu atveju atsiskaitymus ar mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo privalės apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis. Pranešti apie sandorio grynaisiais pinigais faktą asmuo turės per 10 dienų“, – aiškino VMI.
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė praėjusią savaitę Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ komentavo, kad šis reikalavimas galios visiems sektoriams ir atsiskaitymams, o pažeidėjų laukia baudos, kurios gali siekti iki 4 tūkst. eurų.
„Visa visuomenė turime prie to prisitaikyti, ieškoti būdų ir galimybių kaip tą užtikrinti ir atlikti. Labai tikimės, kad mes visų pirma kontroliuosime vieni kitus – verslas verslą, gyventojas gyventoją ir atvirkščiai. O kontroliuojančių institucijų, kurios įstatyme nurodytos dvi, VMI ir FNTT, jų reikės labai mažai. Mes tiesiog atliksime savo darbą vykdydami kasdienes funkcijas ir stebėdami situaciją rinkoje. (...) Priklausomai nuo to, apie kokias sumas mes kalbame, ir ar tai yra fizinis, ar juridinis asmuo, ar pirmą kartą, ar pakartotinai nusižengiama, bauda yra nuo 100 iki 4 tūkst. eurų.
Atsakomybė asmeniui, kuris priima grynuosius pinigus, nors jis negalėjo jų priimti. Fiziniui asmeniui nebus galima grįsti savo pajamų šiomis pajamomis, verslas vėlgi imdamas grynuosius pinigus turi apskaityti juos, užfiksuoti. Esame užburtame rate, dėl to ir pasakiau, kad pirmiausia vieni kitus turime kontroliuoti“, – sakė R. Virvilienė.
Kiek anksčiau Lietuvos bankas paragino šalies komercinius bankus pasiruošti šiems pokyčiams ir stengtis operatyviai spręsti kilusius klausimus. Rekomenduota bankams įvertinti galimą laikiną į bankomatus įnešamų pinigų kiekio padidėjimą, taip pat būti pasirengusiems aptarnauti daugiau klientų skyriuose.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė praėjusią savaitę Delfi TV minėjo, kad verslas nėra pasiruošęs pokyčiams, o su problemomis susiduriama dar iki įsigaliojant įstatymui. Pavyzdžiui, verslininkams kyla iššūkių įnešant didesnes sumas per bankomatą – dalis pinigų nepriimama.
Kaip rašė BNS, Lietuvos bankų asociacija nurodė siekianti, kad pokyčiai vyktų sklandžiai, kai kuriais atvejais klientams galės būti padidinti grynųjų pinigų įnešimo limitai, laikinai gali būti padidintas darbuotojų skaičius, dažniau inkasuojami bankomatai.
„Esant pagrįstam poreikiui (...) klientui gali būti padidintas grynųjų pinigų įnešimo limitas, jei toks yra taikomas. Atsižvelgiant į poreikį, šiuo laikotarpiu gali būti stiprinami fizinių padalinių personalo pajėgumai ir dažniau inkasuojami pinigus priimantys bankomatai“, – BNS sakė asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.
Mažinamas dirbantiems lauke ir važinėjantiems kompensacijų dydis
Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Kaip skelbta, bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc., o nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams.
„Kompensacijos yra nepalankios darbuotojams, nes jos neįtraukiamos skiriant kitas socialines garantijas: skaičiuojant atostoginius, ligos išmoką, senatvės pensiją ir kitas išmokas. Tikimės, kad pakeitimai padės užtikrinti didesnes socialines garantijas ir darbo užmokestį darbuotojams“, – pokyčius komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) paaiškino, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Tokios kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis neapmokestinamos.
Nerimą institucijoms kėlė tai, kad kai kurie darbdaviai tokiu būdu iš tikrųjų moka darbuotojui darbo užmokestį.
„DK 144 str. 8 d. numatytomis kompensacijomis tam tikrais atvejais yra piktnaudžiaujama ir mokamomis maksimaliomis kompensacijos padengiamas darbo užmokestis. Kompensacijomis dengiamas atlyginimas neigiamai veikia darbuotojo padėtį, t. y., naudojantis kasmetinėmis atostogomis, į atostoginių skaičiavimą minimos kompensacijos nėra traukiamos, taip pat jos neįtraukiamos naudojantis ir socialinėmis garantijomis (ligos, senatvės pensijos ir kitomis išmokomis)“, – teigė VDI Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė.
Pažymėtina, kad dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu darbo sutartyje arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje, darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo (pareigybės) darbo pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Tuo atveju, jeigu konkretus kompensacijos dydis nustatytas darbo sutartyje ir jis didesnis nei 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. sumažėjus maksimaliam dydžiui, darbdavio sprendimu gali būti keičiama sulygta darbo sutarties sąlyga dėl kompensacijos dydžio mažinimo, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą. Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams (DK 45 str. 4 d.), nurodė VDI.
Kaip pažymėjo darbo teisės specialistė darbdavys galimai priviliodamas darbuotojus darbo skelbime į atlyginimo dydį neretai jau būna įtraukęs kompensacijas, o darbuotojas apie tai informuojamas tik darbo pokalbio metu ar sudarant darbo sutartį.
„Pasirašant darbo sutartį, iš pirmo žvilgsnio, darbuotojui gali atrodyti, kad viskas gerai: darbdavys mokės tiek, kiek pažadėta darbo skelbime, tačiau darbuotojas gali nesuprasti, kad kompensacija – nėra darbo užmokestis. Atitinkamai, jos nėra traukiamos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, atostoginius ar kitas socialines išmokas“, – komentavo Diana Gečienė, „Averus“ teisininkė, darbo teisės specialistė.
Kaip rašyta pranešime žiniasklaidai, ta pati problema kyla ir kreipiantis banko paskolos. Bankas kompensacijų netraukia į darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, tad dažnu atveju, tai gali bloginti darbuotojo padėtį skolinantis.
Teisininkė aiškino, kad darbais lauko sąlygomis laikomi tie atvejai, kai darbuotojai dirba lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip –10 ℃ arba aukštesnė kaip +28 ℃, arba dirbama nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4 ℃. Taigi, pavyzdžiui., visų profesijų darbuotojai, kurie šią vasarą dirbo lauke per karščius (didesnius kaip +28 ℃), galėtų gauti minimas kompensacijas už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką.
„Nors šios kompensacijos ir įtvirtintos DK, tačiau darbdavys ir darbuotojas dėl tokių kompensacijų turėtų susitarti darbo sutartyje, arba šios garantijos gali būti nustatytos darbdavio vidiniuose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje arba darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo tvarkoje“, – pataria „Averus“ teisininkė.
Jei nėra aukščiau paminėtų susitarimų ar tvarkų, bet darbuotojas faktiškai dirba tokio pobūdžio darbą, pastarasis gali raštu kreiptis į darbdavį prašydamas mokėti tokias kompensacijas. Darbdaviui nesutikus, darbuotojas turėtų teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad 2021 metais 6 055 įmonės 103 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau kaip 175 mln. eurų tokių kompensacijų. Daugiausiai (51,7 proc.) jų išmokama statybų sektoriuje (beveik 48 tūkst. darbuotojų išmokėta 90,5 mln. eurų), antroje vietoje (13,4 proc.) – transporto sektorius (14,5 tūkst. darbuotojų išmokėta 23,4 mln. eurų).
2020 metais beveik 5 tūkst. įmonių per 90 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau kaip 134 mln. eurų tokių kompensacijų. Daugiausiai (53 proc.) jų išmokėta statybų sektoriuje (beveik 43 tūkst. darbuotojų išmokėta 71 mln. eurų), antroje vietoje – transporto sektorius (16 proc.).
Papildomos prievolės darbdaviams, siekiant sumažinti su psichologiniu smurtu ir mobingu susijusias rizikas
Nuo rytojaus, lapkričio 1 dienos įsigalioja dar vienas visiems darbdaviams itin aktualus pakeitimas, susijęs su priekabiavimo ir smurto darbo aplinkoje prevencija. Pokyčių nepaisantiems ir nusižengusiems darbdaviams gali grėsti bauda net iki 2000 eurų.
Šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 30 straipsnyje nustatyta pareiga darbdaviams sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotojus įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
„Glimstedt“ advokatų kontoros teisininkas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris pranešime paaiškino, kad daugėjant situacijų ir bylų dėl darbuotojų patiriamo psichologinio smurto buvo nuspręsta, jog esamas reglamentavimas nėra aiškus, efektyvus bei pakankamas. Dėl to numatytos konkrečios papildomos pareigos.
Kaip paaiškina teisininkas, pakeitimai aiškiai nustato, kad smurtas ir priekabiavimas bus draudžiamas:
- darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
- pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
- su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
- su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
- darbdavio suteiktame būste;
- pakeliui į darbą ar iš darbo.
Nustatyta bendra pareiga darbdaviams sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Darbdaviams atsiranda naujos aiškios pareigos imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti, tai yra:
- atsižvelgiant į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo bei kontrolės priemonių;
- nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus;
- organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
„Pakeitimas naudingas ne tik darbuotojams – Darbo kodekse aiškiai įtvirtinama, kad tokie smurto ar priekabiavimo veiksmai bus laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kas suteiks daugiau apibrėžtumo darbdaviui sprendžiant dėl tokius veiksmus atlikusių darbuotojų elgesio vertinimo“, – pažymi teisininkas.
„Glimstedt“ darbo teisės ekspertas atkreipia dėmesį, kad minėtos pareigos imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti, taikomos iš esmės visiems darbdaviams.
„Tuo tarpu darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, numatyta pareiga imtis papildomų veiksmų, o būtent – tokie darbdaviai privalo atskirai patvirtinti, paskelbti ir įgyvendinti lokalinį aktą – smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką“, – pabrėžia A. Tukleris.
Už pažeidimus laukia baudos.
„Jei įmonėje nėra ir nebus priimta nei pranešimų apie smurtą ar priekabiavimą nagrinėjimo tvarka, nei politika arba jei įmonė nereaguos į darbuotojų pranešimus, jai grės administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą. Įmonės vadovams ar kitiems už numatytų priemonių įgyvendinimą atsakingiems asmenims grės nuo 240 iki 880 eurų siekianti bauda.
Jei dėl prievolių nevykdymo atsirado sunkių padarinių, gali būti skirta 1000–2000 eurų bauda bei kitos administracinės priemonės, kai jas numato specialūs teisės aktai. Be to, nukentėjęs darbuotojas visuomet gali kreiptis į darbo ginčą nagrinėjančią instituciją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, kad jei darbuotojas tyčia pateikia melagingą informaciją ar piktnaudžiauja savo teisėmis, įmonė gali jam taikyti drausminę atsakomybę. Atlikus vidinį tyrimą ir nustačius, kad darbuotojo pranešimas apie galimą smurtą ar priekabiavimą įmonėje yra melagingas, gali paaiškėti, jog būtent informaciją pateikęs asmuo yra pažeidėjas. Todėl atsižvelgiant į situacijų jautrumą ir kompleksiškumą, įmonei gavus skundą dėl smurto ar priekabiavimo, yra rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais (pavyzdžiui, teisininkais ir psichologais), kurie padėtų įvykdyti tyrimą ir imtis priemonių pavojams pašalinti ar kontroliuoti“, – pranešime žiniasklaidai komentavo teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė.
